Pirmoji pagalba įkandus ar įgėlus vabzdžiui

Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai dažniausiai sukelia nemalonius simptomus – skausmą, niežėjimą, patinimą ir lengvą dirginimą. Paprastai pirmiausia svarbu suprasti, kokie vabzdžiai dažniausiai sutinkami jūsų aplinkoje bei kaip jie gali paveikti savijautą. Tai padės lengviau pasirinkti tinkamas priemones simptomams palengvinti ir įvertinti, kada būtina kreiptis į gydytoją.

Rizikos įvertinimas po vabzdžio įgėlimo

Dauguma vabzdžių įgėlimų ar įkandimų nesukelia rimtų pasekmių. Tačiau kai kuriais atvejais jie gali lemti stiprią alerginę reakciją, vadinamą anafilaksija, kuri gali kelti pavojų gyvybei. Tokiais atvejais ypač svarbu atkreipti dėmesį į tokius požymius kaip:

• Greitai plintantis patinimas (ypač aplink kvėpavimo takus)
• Dusulys ar apsunkintas kvėpavimas
• Širdies ritmo pakitimai, širdies plakimas
• Skausmas krūtinėje
• Galvos svaigimas, silpnumas
• Odos bėrimai ir stiprus niežulys

Pastebėjus tokius simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

Įprastų vabzdžių įkandimai ir jų pavojai

Labai svarbu atskirti, kuris vabzdys jus įgėlė ar įkando, nes skirtingų rūšių vabzdžiai gali sukelti skirtingus simptomus ir rizikas:

• Uodai – gali pernešti pavojingas ligas, taip pat dažniausiai randami prie stovinčio vandens telkinių.
• Erkės – jų įkandimas gali sukelti erkinį encefalitą ar Laimo ligą, dažniausiai aptinkamos miškingose vietovėse.
• Utėlės – sukelia stiprų niežėjimą, ypatingai vaikams.
• Blusos – dažniausiai įkandamos grupėmis, dažniau pasitaiko namuose, kuriuose yra augintinių.
• Lovos blakės – sukandimai dažnai pasireiškia naktį, kelios raudonos dėmelės eilutėje.
• Vorai bei skorpionai – nors pasitaiko retai, jų įkandimai gali būti pavojingi.

Daugelio vabzdžių rūšių įkandimai lieka nenustatyti, tačiau pavojingiausia – staigi sunki alerginė reakcija.

Pirmosios pagalbos žingsniai

Pašalinę save nuo pavojaus šaltinio, galite imtis kelių paprastų veiksmų simptomams sumažinti:

• Jei odoje liko geluonis, pašalinkite jį pincetu.
• Pridėkite šaltą kompresą – ledą suvyniokite į audinį ir dėkite prie žaizdos trumpais intervalais (pvz., 20 minučių).
• Norėdami numalšinti skausmą ir niežulį, išbandykite specialius gelius, kalamino losjoną ar tepamąsias priemones su hidrokortizonu. Tinka ir paprastas skausmą malšinantis vaistas.
• Esant stipresniam patinimui, galite pasirinkti nereceptinį antihistamininį preparatą.

Po įkandimo ar įgėlimo būtina atidžiai stebėti savijautą kelias kitas dienas. Jei atsiranda karščiavimas, odos geltonumas, prakaitavimas ar pūliuojanti žaizda, pasitarkite su gydytoju.

Stenkitės nekasyti įkandimo ar įgėlimo vietos, nes tai gali dar labiau sudirginti odą ar nulemti infekcijos vystymąsi. Laikykite žaizdą švarią ir venkite savadarbių priemonių ar eksperimentavimo su namų receptais.

Galimos komplikacijos ir pavojai

Stipriausia organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą yra anafilaksija – staigi sunki alerginė reakcija, kuri gali iššaukti pavojų gyvybei: patinimą, dusulį, ritmo sutrikimus. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą.

Kiti pavojingi simptomai ar komplikacijos, kurių svarbu nepraleisti:

• Juodosios našlės voro įkandimas gali sukelti raumenų spazmus, pykinimą, galvos skausmą, prakaitavimą: retais atvejais prireikia net ligoninės priežiūros.
• Rudosios atsiskyrėlės voro įkandimas dažnai praeina savaime, tačiau apytikriai vienam iš dešimties atvejų gali sukelti odos nekrozę, užsitęsusį gijimą ar net randų susiformavimą. Gali būti skiriami antibiotikai infekcijos atveju.
• Skorpiono įgėlimas – gresia raumenų spazmais, regos pokyčiais, dideliu spaudimu, o sunkiausiais atvejais – organų nepakankamumu.
• Bičių, širšių ar vapsvų įgėlimai pavojingiausi, kai jų būna daug – gresia inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies priepuolis, traukuliai.

Bakterinė infekcija po įkandimo (dažniausiai sukelta A grupės streptokoko ar Staphylococcus aureus) gali išsivystyti į odos uždegimą (celiulitą). Tada pastebimas žaizdos paraudimas, patinimas, pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai. Rečiau galima užsikrėsti ir tokiais pavojingais susirgimais kaip blusų pernešama maras ar dėmėtoji šiltinė, o elnių musės gali pernešti juodligę.

Ką verta žinoti

Dažniausiai uodų įkandimai ir bičių įgėlimai baigiasi tik vietiniu odos sudirgimu: lengvu skausmu, niežuliu ar nežymiu patinimu, kurie savaime praeina. Tokiais atvejais pakanka laikytis higienos ir prireikus naudoti nereceptines priemones.

Tačiau egzistuoja ir gyvybei pavojingi ar sunkiai gydomi atvejai. Smarkios alerginės reakcijos gali kilti net į įprastą vabzdžio įgėlimą. Jei simptomai stiprėja ar neišnyksta, o taip pat jei pastebite infekcijos požymių, kuo skubiau pasikonsultuokite su medikais.