Kūno pokyčiai menstruacinio ciklo metu

Nemažai moterų pastebi, kad iki dviejų savaičių iki mėnesinių pradžios jų savijauta pasikeičia – pasireiškia priešmenstruacinis sindromas (PMS). Šie pokyčiai atsiranda dėl hormonų pokyčių ir gali pasireikšti pilvo skausmais, padidėjusiu krūtų jautrumu, nuovargiu, nuotaikų svyravimu ar virškinimo sutrikimais. Tačiau kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai – mėnesinių ciklas yra labai individualus.

Menstruacijų ciklas: keturios stadijos

Menstruacijų ciklas – tai nuolat pasikartojantis procesas, kurio trukmė dažniausiai siekia apie 28 dienas. Jį sudaro keturios pagrindinės fazės: menstruacijų, folikulinė, ovuliacijos ir liuteininė fazės. Hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, lygio pokyčiai nulemia tiek fizinius, tiek emocinius pokyčius viso ciklo metu.

Menstruacijų fazė

Pirmoji ciklo fazė yra menstruacijos. Šią fazę žymi kraujavimas, prasidedantis pirmąją ciklo dieną ir dažniausiai trunkantis 5–7 dienas. Prieš prasidedant mėnesinėms, progesterono kiekis organizme staigiai sumažėja – tai sukelia gimdos gleivinės atsisluoksniavimą bei kraujavimą. Krūtų jautrumas, pilvo spazmai, galvos skausmas, nuovargis ir nuotaikų kaita yra dažni šios fazės palydovai. Kai kurioms moterims papildomai pasireiškia pilvo pūtimas, apatinės nugaros dalies skausmas ar tam tikro maisto noras.

Folikulinė fazė

Folikulinė fazė vystosi kartu su menstruacijomis ir tęsiasi iki ovuliacijos – maždaug iki 14 ciklo dienos. Šiuo laikotarpiu hipofizė išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), kuris paskatina kiaušidžių folikulų brendimą. Dažniausiai subręsta tik vienas folikulas, kuris ir išskiria kiaušinėlį vėliau, ovuliacijos metu.

Šioje stadijoje mažėja progesterono, bet didėja estrogeno lygis, dėl to gimdos gleivinė pradeda storėti, ruošdamasi galimai nėštumui. Įdomu tai, kad žemas progesterono lygis kai kurioms moterims gali suteikti daugiau energijos, fizinės jėgos ar net geresnės savijautos.

Didžiausias vaisingumas pasiekiamas paskutinėmis šiomis dienomis, kai artėja ovuliacija – šį laikotarpį dažnai vadina “vaisingumo langu”.

Ovuliacijos fazė

Maždaug ciklo viduryje, apie 14 dieną (jei ciklas reguliariai trunka 28 dienas), įvyksta ovuliacija. Šiame etape hormonas LH (liuteinizuojantis hormonas) staiga pakyla ir per 24–48 valandas paskatina brandų folikulą išleisti kiaušinėlį. Šis kiaušinėlis keliauja kiaušintakiu, kur gali būti apvaisintas spermatozoido. Svarbu žinoti, kad išleistas kiaušinėlis išlieka gyvybingas tik vieną dieną, o spermatozoidai – net iki penkių dienų. Taigi didžiausia tikimybė pastoti – jei lytiniai santykiai vyksta per tris dienas iki ovuliacijos.

Ovuliacijos metu, dėl hormonų poveikio, gali padaugėti kaklelio gleivių. Išskyros paprastai yra slidžios, skaidrios ir primena žalią kiaušinio baltymą – būtent toks ženklas rodo, kad prasidėjo vaisingiausias periodas.

Liuteininė fazė

Po ovuliacijos prasideda liuteininė fazė, trunkanti apie 14 dienų. Šiuo metu iš plyšusio folikulo susiformavusi geltonkūnio struktūra (corpus luteum) pradeda gaminti daugiau progesterono ir estrogeno. Šie hormonai dar labiau storina gimdos gleivinę, paruošdami ją galimam vaisiaus įsitvirtinimui. Jei apvaisinimas neįvyksta, hormonų gamyba staiga mažėja, geltonkūnis sunyksta, o ciklas užsidaro naujomis mėnesinėmis.

Per liuteininę fazę kai kurios moterys dažniau jaučia stresą, įtampą, gali padidėti noras persivalgyti ar sumažėti nuotaika.

Hormonai ir menstruacijų ciklas

Menstruacijų ciklas priklauso nuo sudėtingos hormonų pusiausvyros. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka hipofizė ir pagumburis, esantys galvos smegenyse. Šie organai reguliuoja daugelio hormonų, lemiančių mėnesinių pradžią, ciklo eigą ir moters reprodukcinę sveikatą, išsiskyrimą.

• Gonadotropinus atpalaiduojantis hormonas (GnRH)
• Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
• Liuteinizuojantis hormonas (LH)
• Estrogenas
• Progesteronas
• Testosteronas
• Inhibinas

Pirmiausia išsiskiria GnRH, skatinantis hipofizę gaminti FSH ir LH. Kiaušidės į hormoninius signalus reaguoja gamindamos estrogeną, progesteroną bei tam tikrą kiekį testosterono. Kai visi šie hormonai juda pagal ciklo ritmą, mėnesinės vyksta reguliariai.

Apibendrinimas

Mėnesinių ciklas dažniausiai tęsiasi nuo 21 iki 35 dienų, tačiau vidutinė trukmė yra apie 28 dienas. Šiuo laikotarpiu organizmas pereina per keturias fazes – menstruacijų ir folikulinę, ovuliaciją ir liuteininę. Hormonų svyravimai sukelia daugybę simptomų: nuo nuotaikų kaitos ir pilvo spazmų, iki energijos pokyčių ir fizinių pojūčių, kaip kad gleivės ovuliacijos metu ar lengvas nuovargis folikulinėje ir liuteininėje stadijoje. Suprantant šiuos pokyčius, lengviau suprasti, kas vyksta jūsų organizme kiekvieną mėnesį.