Rankų silpnumas: simptomai, priežastys ir pagalba

Rankų silpnumas apibūdina jėgos praradimą vienoje ar abiejose rankose ir negalėjimą judinti rankos dėl sumažėjusios raumenų jėgos. Laikui bėgant, tai gali pasireikšti atsitiktinai arba vystytis lėtai. Yra daug pagrindinių būklių, tokių kaip stuburo, nervų ar raumenų sutrikimai, galinčių sukelti rankų silpnumą.

Kai susiduriate su sunkumais plaunant plaukus ar pakeliant sunkią dėžę nuo garažo lentynos, rankų silpnumas gali būti nerimą keliantis simptomas. Rankų silpnumas, kartais vadinamas paresiu ar paralyžiumi, yra negalėjimas visiškai pakelti rankų.

Rankų silpnumo simptomai

Rankų silpnumas gali pasireikšti vienoje ar abiejose kūno pusėse, lydėti silpnumą kitose kūno dalyse ir būti susijęs su įvairiais kitais požymiais, įskaitant rankų skausmą. Rankų silpnumas gali būti susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip:

• Guolis rankoje
• Dusulys
• Nuovargis
• Raumenų skausmas
• Sumažėjusi judesių amplitudė (sąnarių judėjimo diapazonas)
• Pečių, rankų, rankų ar pirštų skausmas
• Patinę sąnariai
• Confuzija arba sąmonės praradimas
• Problemos kramtant, ryjant ar kalbant
• Raumenų spazmai
• Guolis rankoje
• Nutirpimas ar dilgčiojimas
• Paralyžius
• Kūno temperatūros pakilimas
• Niežėjimas
• Bloga savijauta ar apatija
• Paraudimas, šiluma ar patinimas rankoje

Rankų silpnumo priežastys

• Arterijos smegenyse užsikimšimas arba plyšimas sukelia sunkius simptomus, kuriuos būtina nedelsiant gydyti. Užsikimšimas gali būti laikinas ir praeiti savaime po kelių valandų ar minučių, tačiau jis turi būti gydomas nedelsiant, nes tai yra rimtas požymis.
• Rankų trauma, atsirandanti staiga arba laikui bėgant, gali sukelti silpnumą.
• Tiesioginis sužalojimas, pavyzdžiui, kritimas ar nelaimingas atsitikimas, gali sukelti vietinę nervų ar raumenų pažeidimą rankoje.
• Pernelyg didelis naudojimas, dar žinomas kaip pasikartojančio streso sužalojimas, gali tapti nuolatiniu, jei jo nebus gydoma. Tai sukelia ilgalaikiai nervų, raumenų ir sausgyslių pažeidimai rankoje ar petyje dėl ilgalaikio to paties judesio.
• Paprastas nuovargis, atsirandantis dėl neįprasto fizinio krūvio, taip pat gali sukelti pasikartojančio streso sužalojimą.
• Rankų silpnumas apibūdina jėgos praradimą rankoje ir negalėjimą judinti rankos dėl sumažėjusios raumenų jėgos. Pernelyg didelis paveiktos rankos naudojimas gali sukelti skausmą, apsaugą ir subjektyvų silpnumą.
• Nervų ar disko pažeidimas gali sukelti skausmą viršutinėje nugaros dalyje ir kakle. Ranka gali atrodyti silpna, nes jūs stengiatės jos nenaudoti arba ji „apsaugo” ją.
• Cervikalinio disko plyšimas ar kiti pažeidimai sukelia skausmą, kai prarandamas skysčio, kuris tarp stuburo kaulų veikia kaip amortizatorius, kiekis. Normalus senėjimas taip pat dėvisi kaulus ir kremzles.
• Nervų šaknelių suspaudimas kakle gali sukelti rankų silpnumą ir skausmą.
• Stuburo artritas gali sukelti kaulų ataugas, kurios spaudžia nervus.
• Stuburo kanalo susiaurėjimas gali sukelti spaudimą stuburui.
• Skydliaukės sutrikimai taip pat didina riziką, nors ir neaišku, kodėl, kad atsirastų riešo tunelio sindromas.
• Diabetas susijęs su nervų pažeidimu, kuris gali padidinti nervų suspaudimo riziką.

Nutukimas arba didesnis kūno svoris gali padidinti spaudimą nervams, didindamas suspaudimo riziką.

Rankų silpnumo diagnozė

Norint gydyti, gydytojas pirmiausia turi nustatyti diskomforto priežastį. Jis pirmiausia atliks medicininę istoriją ir fizinį tyrimą, klausdami apie jūsų veiklą, galimas traumas ir simptomus. Remiantis jūsų simptomais, šie tyrimai gali padėti gydytojui nustatyti diagnozę:

• Gydytojas gali paprašyti pakelti rankas arba atlikti kitus paprastus judesius, kad įvertintų jūsų judesių amplitudę. Tai gali padėti nustatyti galimo sužalojimo ar skausmo vietą ir priežastį.
• Kraujotakos tyrimas gali padėti gydytojui diagnozuoti tam tikras ligas, tokias kaip astma, kurios gali sukelti rankų skausmą arba sąnarių uždegimo sąlygas.
• Gydytojas nustatys lūžusius ar įtrūkusius kaulus atlikdamas rentgeno nuotraukas.
• Jei gydytojas mano, kad jūsų rankų skausmas gali būti susijęs su galimomis širdies komplikacijomis, jis gali užsakyti tyrimus, kad įvertintų, kaip gerai veikia jūsų širdis ir kaip teka kraujas per ją.
• Ultragarsas, naudojantis aukšto dažnio garso bangas, gali padėti gydytojui rasti sąnarių, raiščių ir sausgyslių problemas.

Gydytojas gali užsakyti MRT ir KT skenavimus, kad gautų detalesnį minkštųjų audinių ir kaulų vaizdą, kuris gali padėti nustatyti problemas.

Gydymo galimybės sunkiai rankų silpnumui

Daugeliui rankų skausmo formų savipagalba ir vaistai, kurie išduodami be recepto, yra pakankami, kad efektyviai išspręstų skausmą.

• Skirtos skausmo vaistai: tam tikrais atvejais rankų skausmas gali būti toks stiprus, kad gydytojas paskirs skausmo malšintuvus.
• Priešuždegiminiai vaistai: priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, gali padėti sumažinti pagrindinę priežastį ir vėlesnį skausmą. Jie yra prieinami kaip geriami, injekciniai ir intraveniniai vaistai.
• Fizinė terapija: tam tikrą rankų skausmą gali tekti gydyti fizioterapija, ypač kai jūsų judesių amplitudė yra ribota.

Chirurgija: sunkiu rankų skausmo atveju gali prireikti operacijos. Plyšę raiščiai ir lūžę kaulai yra pavyzdžiai.

Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?

Skubiai kreipkitės į medicinos pagalbą, jei jūs ar kas nors su jumis patiria bet kurį iš šių gyvybei pavojingų simptomų:

• Pasikeitusi sąmoningumo ar budrumo būsena, pavyzdžiui, alpimas ar nesąmoningumas.
• Neaiški arba nesuprantama kalba
• Aukšta temperatūra
• Paralyžius arba negalėjimas judinti kūno dalies
• Staigus silpnumas, nutirpimas ar dilgčiojimas vienoje kūno pusėje
• Regėjimo pokyčiai arba praradimas
• Blogiausias galvos skausmas jūsų gyvenime

Namų gydymo priemonės rankų silpnumui

• Mažinkite savo jėgą: palaukite, kol paspausite klavišus per stipriai, jei rašote arba dirbate su kasos aparatu.
• Atpalaiduokite savo suėmimą: prisiminkite, kad laikykite rašiklį, rankeną ar bet ką, kas yra sudėtingesnis nei būtina atlikti užduotį.
• Padarykite pertraukėles: net trumpa pertrauka nuo pasikartojančių užduočių gali padėti išvengti sužalojimo, ypač jei šiuo metu tempate ir lenkiate rankas bei riešus.
• Šilumos terapija: įtempusius raumenis galima atpalaiduoti naudojant šilumą.
• Šaltoji terapija: skausmas ir patinimas gali sumažėti naudojant ledą.
• Stebėkite savo laikyseną: atliekant užduotis, nesilenkite per daug į abi puses ir nesikūprinkite.
• Optimizuokite savo kompiuterinį pelę: įsitikinkite, kad jūsų ranka patogiai pasiekia pelę. Galbūt reikės eksperimentuoti su skirtingomis pozicijomis ir produktais, kad tai pasiektumėte. Laikykite rankas šiltas, kai atliekate užduotis, ir dėvėkite pirštines.
• Įvairinkite savo treniruotes: nedarykite to paties tipo treniruočių diena iš dienos. Įvairi treniruočių rutina mažiau tikėtina, kad sukels sužalojimą.
• Ištieskite po treniruotės: dirbkite, kad padidintumėte savo judesių amplitudę, kai jūsų raumenys sušyla.