Šizofrenija: kas tai yra, priežastys, simptomai ir gydymas

Šizofrenija – tai psichikos sutrikimas, kuris stipriai veikia žmogaus tiek fizinę, tiek emocinę būklę. Liga sutrikdo smegenų veiklą, darydama įtaką mąstymui, atminčiai, pojūčiams ir elgesiui. Dėl šių pokyčių žmonėms gali kilti sunkumų įvairiose kasdienio gyvenimo srityse.

Negydoma šizofrenija gali turėti didelę įtaką socialiniams, profesiniams ir asmeniniams santykiams. Be to, liga gali apsunkinti minčių organizavimą, o dėl sutrikusio elgesio žmogus gali patekti į pavojingas situacijas ar susidurti su papildomomis sveikatos problemomis.

Kokie yra šizofrenijos tipai?

Anksčiau psichiatrai išskirdavo skirtingus šizofrenijos tipus, tokius kaip paranojinė ar katatoninę šizofrenija. Tačiau šis skirstymas nebuvo pakankamai naudingas diagnozuojant ir gydant ligą. Dabar šizofrenija laikoma spektrine būkle, apimančia įvairius psichikos sutrikimus:

• Šizotipinis asmenybės sutrikimas – taip pat priskiriamas asmenybės sutrikimų grupei.
• Kliedesinis sutrikimas – būdingas nuolatinis tikėjimas klaidingomis mintimis nepaisant realybės įrodymų.
• Trumpalaikis psichozinis sutrikimas – dažniausiai pasireiškia staigiu psichozės epizodu, kuris trunka nuo kelių dienų iki mėnesio.
• Šizofreniforminis sutrikimas – būklė, kurios simptomai yra panašūs į šizofrenijos, tačiau trunka trumpiau nei šešis mėnesius.
• Šizoafektinis sutrikimas – derina šizofrenijos simptomus su nuotaikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ar bipolinis sutrikimas.
• Kiti šizofrenijos spektro sutrikimai – jei simptomai neatitinka tiksliai apibrėžtų kriterijų, tačiau vis tiek rodo šizofrenijos bruožus, gali būti diagnozuotas specifinis arba neapibrėžtas šizofrenijos spektro sutrikimas.

Kas gali sirgti šizofrenija?

Šizofrenija dažniausiai pasireiškia nuo 15 iki 25 metų vyrams ir nuo 25 iki 35 metų moterims. Apie 20 % naujų šizofrenijos atvejų diagnozuojama žmonėms, vyresniems nei 45 metų, ir šie atvejai dažniau pasitaiko vyrams.

Vaikų šizofrenija yra itin reta, tačiau kai ji pasireiškia, liga būna sunkesnė ir ją gydyti tampa sudėtingiau.

Kiek žmonių serga šizofrenija?

Šizofrenija yra gana dažnas sutrikimas. Visame pasaulyje ja serga maždaug 221 žmogus iš 100 000 gyventojų.

Penki pagrindiniai šizofrenijos simptomai

Daugelis žmonių, sergančių šizofrenija, gali nesuvokti, kad turi ligos simptomų. Tačiau aplinkiniai juos dažnai pastebi. Pagrindiniai šizofrenijos simptomai yra šie:

1. Kliedesiai – tai klaidingi įsitikinimai, kurie išlieka net tada, kai yra akivaizdžių įrodymų, kad jie neteisingi. Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad jo mintys, žodžiai ar veiksmai yra kontroliuojami kitų žmonių.
2. Haliucinacijos – žmogus gali manyti, kad girdi, mato, jaučia kvapus, liečia ar ragauja tai, ko iš tikrųjų nėra. Dažniausia haliucinacijų forma yra „balsų girdėjimas”.
3. Nerišli ar nenuosekli kalba – sunkumai organizuojant mintis kalbant. Tai gali pasireikšti nenutrūkstamu temos keitimu arba tiek sujauktomis mintimis, kad aplinkiniai nesupranta, ką žmogus nori pasakyti.
4. Nesutvarkytas ar neįprastas judėjimas – žmogaus judesiai gali būti netikėti arba neįprasti, pavyzdžiui, besikartojantys veiksmai be aiškios priežasties arba visiškas judesių trūkumas.
5. Neigiami simptomai – sumažėjęs gebėjimas atlikti įprastus veiksmus. Pavyzdžiui, žmogus gali nustoti rodyti emocijas veido išraiškomis arba kalbėti monotonišku, bejausmiu balsu. Taip pat gali išnykti motyvacija bendrauti ar užsiimti mėgstama veikla.

Dėl šių simptomų žmogus gali:

• Jausti įtarumą, paranoją ar baimę.
• Apleisti asmeninę higieną ir išvaizdą.
• Patirti depresiją, nerimą ar savižudiškas mintis.
• Vartoti alkoholį, tabaką, receptinius ar rekreacinius narkotikus siekiant sumažinti simptomus.

Šizofrenijos priežastys

Nėra vienos aiškios šizofrenijos priežasties, tačiau mokslininkai išskiria tris pagrindinius veiksnius, galinčius lemti šią ligą:

1. Cheminiai smegenų signalų sutrikimai – neurotransmiterių (pvz., dopamino ir glutamato) pusiausvyros sutrikimai gali daryti įtaką smegenų ląstelių tarpusavio ryšiams.
2. Smegenų vystymosi problemos prieš gimimą – nenormalus nervinių jungčių formavimasis gali padidinti šizofrenijos riziką.
3. Sumažėjęs ryšys tarp skirtingų smegenų sričių – tai gali lemti mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus.

Šizofrenijos rizikos veiksniai

Nors tikslios šizofrenijos priežastys nėra žinomos, yra keletas rizikos veiksnių, galinčių prisidėti prie ligos atsiradimo:

• Aplinkos veiksniai – tam tikros sąlygos gali padidinti šizofrenijos išsivystymo riziką. Pavyzdžiui, žmonės, gimę žiemą, šia liga suserga šiek tiek dažniau. Taip pat tam tikros infekcijos ar autoimuninės ligos, kurios veikia smegenis, gali padidinti riziką. Ilgalaikis didelis stresas taip pat gali turėti įtakos ligos atsiradimui.
• Vystymosi ir gimimo aplinkybės – motinos nėštumo metu patirti sveikatos sutrikimai gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi. Rizika padidėja, jei nėščioji sirgo gestaciniu diabetu, preeklampsija, patyrė mitybos trūkumą ar turėjo vitamino D deficitą. Taip pat riziką gali didinti mažas gimimo svoris arba gimdymo komplikacijos, pavyzdžiui, skubus cezario pjūvis.
• Narkotikų vartojimas – šizofrenija siejama su tam tikrų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, ypač jei jos vartojamos dideliais kiekiais ir ankstyvame amžiuje. Geriausiai ištirtas ryšys tarp šizofrenijos ir kanapių vartojimo paauglystėje, tačiau kol kas neaišku, ar kanapės tiesiogiai sukelia šizofreniją, ar tik padidina jos riziką.

Ar šizofrenija yra paveldima?

Nors nėra nustatyta viena konkreti šizofrenijos priežastis, paveldimumas gali turėti didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančiųjų šizofrenija, ypač jei ja serga tėvai ar broliai bei seserys, rizika susirgti šia liga yra žymiai didesnė.

Šizofrenijos diagnozė

Diagnozuojant šizofreniją, gydytojas įvertina paciento simptomus, užduoda klausimus ir stebi elgesį. Taip pat svarbu atmesti kitas galimas simptomų priežastis.

Pagal DSM-5 diagnostikos kriterijus, šizofrenijos diagnozei būtina:

• Bent du iš penkių pagrindinių simptomų.
• Simptomai turi trukti bent vieną mėnesį.
• Simptomai turi reikšmingai paveikti paciento darbą, socialinius ar asmeninius santykius.

Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant šizofreniją?

Nėra specifinio laboratorinio tyrimo, kuris galėtų tiesiogiai nustatyti šizofreniją. Tačiau gydytojai gali atlikti keletą tyrimų, kad atmestų kitas galimas ligas:

• Vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti atmesti insultą, smegenų traumas, navikus ar kitus smegenų struktūros pokyčius.
• Kraujo, šlapimo ir smegenų skysčio tyrimai – gali būti naudojami ieškant organizmo cheminių pokyčių, kurie galėtų paaiškinti paciento elgesio pokyčius. Tokie tyrimai padeda atmesti apsinuodijimą sunkiaisiais metalais, infekcijas ir kitus sutrikimus.
• Smegenų veiklos tyrimai – elektroencefalograma (EEG) leidžia stebėti smegenų elektrinį aktyvumą ir padeda atmesti tokias ligas kaip epilepsija.

Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti šizofrenija sergančių žmonių gyvenimo kokybę. Jei pastebite šios ligos požymius savyje ar artimajame, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Ar šizofrenija gali būti išgydoma?

Šizofrenija nėra visiškai išgydoma, tačiau ją galima sėkmingai gydyti. Nedidelė dalis pacientų gali visiškai pasveikti, tačiau nėra būdo iš anksto nustatyti, ar liga neatsinaujins ateityje. Dėl šios priežasties specialistai pasveikusius pacientus laiko remisijoje, o ne visiškai išgijusiais.

Kaip gydoma šizofrenija?

Šizofrenijos gydymas paprastai apima vaistus, psichoterapiją ir savarankiškos priežiūros strategijas. Pagrindiniai gydymo metodai:

• Pirmosios ir antrosios kartos antipsichotikai – šie vaistai blokuoja tam tikrus smegenų cheminius signalus, mažindami ligos simptomus. Tarp jų yra haloperidolis, aripiprazolas, olanzapinas, kvetiapinas ir kiti. Tačiau jie gali sukelti mieguistumą, svorio augimą, drebėjimą bei kitus šalutinius poveikius.
• Naujos kartos antipsichotikai – neseniai patvirtintas naujas vaistas, xanomelinas su trospiumu, kuris veikia cholinerginius, o ne dopamino receptorius. Klinikinių tyrimų metu šis gydymas sumažino šizofrenijos simptomus ir turėjo kitokį šalutinį poveikį, įskaitant pykinimą, skrandžio diskomfortą, šlapimo susilaikymą, padažnėjusį širdies ritmą ir vidurių užkietėjimą.
• Psichoterapija – kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams išmokti valdyti savo būklę ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Ilgalaikė terapija taip pat gali padėti spręsti gretutines problemas, tokias kaip nerimas, depresija ar priklausomybės.
• Elektrokonvulsinė terapija (EKT) – jei kiti gydymo metodai neveikia, gali būti taikoma elektrokonvulsinė terapija. Jos metu naudojama elektros srovė, kuri stimuliuoja tam tikras smegenų dalis ir sukelia trumpą traukulių epizodą. Tai gali padėti esant sunkioms depresijos ar nerimo būsenoms. Procedūra atliekama su anestezija, todėl pacientas nejaučia skausmo.

Kada pasijusiu geriau pradėjęs gydymą?

Vaistų ir terapijos poveikis priklauso nuo organizmo reakcijos. Kiekvieno paciento situacija skirtinga, todėl tik gydytojas gali tiksliai pasakyti, kada galima tikėtis pagerėjimo. Jei pirmieji gydymo būdai nepadeda, gali būti rekomenduojami kiti metodai.

Kaip sumažinti šizofrenijos riziką?

Kadangi mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia šizofreniją, nėra aiškių būdų, kaip jos išvengti ar sumažinti riziką. Tačiau sveikas gyvenimo būdas, streso valdymas ir ankstyvas ligos požymių atpažinimas gali padėti geriau kontroliuoti būklę.

Ko tikėtis sergant šizofrenija?

Šizofrenija labai skirtingai veikia kiekvieną žmogų. Kai kuriems pacientams gali būti sunku dirbti, palaikyti santykius ar rūpintis savimi. Tačiau tinkamai gydant galima valdyti simptomus, dirbti, gyventi savarankiškai ir palaikyti artimus santykius.

Liga dažnai pasireiškia ciklais – kartais simptomai paūmėja, o vėliau jie susilpnėja. Net jei simptomai sumažėja, jie gali visiškai neišnykti.

Nors šizofrenija yra sunki liga, tinkamas gydymas gali padėti gyventi visavertį gyvenimą ir sumažinti jos poveikį kasdienybei.

Kokia yra ilgalaikė prognozė?

Pati šizofrenija nėra mirtina liga, tačiau jos poveikis gali sukelti pavojingą elgesį. Maždaug trečdaliui pacientų simptomai laikui bėgant stiprėja, ypač jei jų būklė nereaguoja į gydymą arba jei gydymo režimas nėra tinkamai laikomasi. Be to, apie 10 % šizofrenija sergančių žmonių nusižudo.

Kiti pacientai gerai reaguoja į gydymą, tačiau gali patirti periodinius ligos paūmėjimus. Kai kurie žmonės ir po gydymo gali turėti nuolatinių sunkumų su koncentracija ar mąstymo procesais dėl ankstesnių ligos epizodų.