Skydliaukė

Skydliaukė yra nedidelė, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, po oda. Ji priklauso endokrininei sistemai ir reguliuoja daugelį svarbių organizmo funkcijų, gamindama bei išskirdama tam tikrus hormonus. Pagrindinė skydliaukės užduotis – kontroliuoti medžiagų apykaitos greitį, t. y. kaip organizmas paverčia suvartotą maistą į energiją. Kiekviena organizmo ląstelė naudoja energiją tinkamam funkcionavimui, todėl skydliaukės veiklos sutrikimai gali paveikti visą kūną.

Kas yra endokrininė sistema?

Endokrininė sistema yra sudėtingas tarpusavyje susijusių liaukų tinklas, kuris gamina ir išskiria hormonus.

Liauka – tai organas, gaminantis įvairias medžiagas, tokias kaip hormonai, virškinimo sultys, prakaitas ar ašaros. Endokrininės liaukos išskiria hormonus tiesiai į kraują, kur jie perduoda signalus įvairiems organams, odai, raumenims ir audiniams, nurodydami, kada ir ką reikia daryti.

Endokrininę sistemą sudaro šios liaukos ir organai

• Pagumburis
• Hipofizė
• Skydliaukė
• Prieskydinės liaukos
• Antinksčiai
• Kankorėžinė liauka
• Kasa
• Kiaušidės
• Sėklidės

Kokias funkcijas atlieka skydliaukė?

Būdama endokrininė liauka, skydliaukė gamina ir išskiria hormonus, kurie atlieka įvairias svarbias funkcijas. Pagrindiniai skydliaukės gaminami hormonai:

• Tiroksinas (T4): tai pagrindinis skydliaukės gaminamas hormonas. Jis pats savaime didelės įtakos medžiagų apykaitai neturi, tačiau organizme gali būti paverstas į aktyvesnę formą – trijodtironiną (T3).
• Trijodtironinas (T3): nors šio hormono gaminama mažiau nei T4, jis turi daug didesnį poveikį medžiagų apykaitai.
• Atvirkštinis trijodtironinas (RT3): labai mažais kiekiais gaminamas hormonas, kuris slopina T3 poveikį.
• Kalcitoninas: šis hormonas reguliuoja kalcio kiekį kraujyje.

Norint pagaminti skydliaukės hormonus, organizmui būtinas jodas – mineralas, randamas maiste ir vandenyje. Skydliaukė kaupia jodą ir paverčia jį hormonais. Per didelis arba per mažas jodo kiekis organizme gali sutrikdyti skydliaukės hormonų gamybą.

Skydliaukės hormonai veikia šiuos organizmo procesus

• Energijos apykaitą
• Širdies ritmą
• Kvėpavimą
• Virškinimą
• Kūno temperatūrą
• Smegenų vystymąsi
• Psichinę veiklą
• Odos ir kaulų būklę
• Vaisingumą

Kaip skydliaukė sąveikauja su kitomis liaukomis?

Endokrininė sistema veikia kaip sudėtingas mechanizmas, kuriame daugelis liaukų ir hormonų priklauso vienas nuo kito. Skydliaukės hormonų gamybą reguliuoja sudėtinga signalų grandinė.

Pirmiausia pagumburis išskiria skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TRH), kuris signalizuoja hipofizei išskirti skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH). TSH skatina skydliaukės folikulines ląsteles gaminti tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), jei organizme yra pakankamai jodo.

Skydliaukė daro įtaką beveik visoms organizmo sistemoms, įskaitant:

• Širdies ir kraujagyslių sistemą: reguliuoja širdies susitraukimų stiprumą, ritmą bei kraujo kiekį, kurį širdis išstumia per kraujotakos sistemą.
• Nervų sistemą: skydliaukės sutrikimai gali sukelti nervinius simptomus, tokius kaip tirpimas, dilgčiojimas, skausmas ar deginimo pojūtis. Hipotireozė gali sukelti depresiją, o hipertireozė – nerimą.
• Virškinimo sistemą: skydliaukė daro įtaką maisto judėjimui per virškinamąjį traktą.
• Reprodukcinę sistemą: netinkamai veikianti skydliaukė gali lemti nereguliarias menstruacijas ir vaisingumo problemas.

Ar galima gyventi be skydliaukės?

Taip, žmogus gali gyventi be skydliaukės, tačiau visą gyvenimą reikės vartoti pakaitinę hormonų terapiją, kad organizme būtų palaikomas normalus hormonų lygis ir būtų išvengta neigiamų sveikatos padarinių.

Skydliaukės pašalinimas – tai operacija, vadinama tiroidektomija, kuri gali būti atliekama dėl tam tikrų skydliaukės ligų, tokių kaip:

• Piktybiniai ar gerybiniai skydliaukės mazgai
• Hipertirozė (per didelė hormonų gamyba)
• Didelė struma (skydliaukės padidėjimas)

Po operacijos pacientai privalo reguliariai vartoti skydliaukės hormonų pakaitalus, kad būtų išlaikytas tinkamas organizmo funkcijų reguliavimas.

Skydliaukės vieta ir struktūra

Skydliaukė yra priekinėje kaklo dalyje, abipus trachėjos. Ji primena drugelį – vidurinė dalis siauresnė, o šoninės dalys (skiltys) platesnės ir apgaubia trachėją iš šonų. Sveika skydliaukė paprastai nėra matoma ir negalima jos užčiuopti palietus kaklą.

Skydliaukės struktūra

Skydliaukę sudaro dvi pagrindinės dalys:

• Skiltys – dvi pusės, kurios išsidėsčiusios abipus trachėjos.
• Sąsmauka – siaura dalis, jungianti abi skydliaukės skiltis.

Skydliaukėje yra specialios folikulinės ląstelės (tirocitai), kurios gamina ir kaupia hormonus T3 ir T4, bei C ląstelės, išskiriančios hormoną kalcitoniną, kuris reguliuoja kalcio kiekį kraujyje.

Skydliaukės dydis

Vidutiniškai skydliaukės ilgis yra apie 5 cm. Sveika skydliaukė paprastai nėra matoma iš išorės ir nesudaro kaklo iškilimo.

Tam tikros būklės gali sukelti skydliaukės padidėjimą, vadinamą gūžiu. Esant gūžiui, gali pasireikšti šie simptomai:

• Patinimas priekinėje kaklo dalyje, žemiau balso klosčių.
• Spaudimo pojūtis gerklės srityje.
• Balso pokyčiai, pavyzdžiui, užkimimas.

Skydliaukės ligos ir sutrikimai

Skydliaukės ligos yra dažnos. Skaičiuojama, kad apie 20 mln. žmonių turi tam tikrų skydliaukės sutrikimų. Moterys skydliaukės ligomis serga 5-8 kartus dažniau nei vyrai.

Skydliaukės ligos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas:

• Pirminės ligos – kai sutrikimas kyla tiesiogiai skydliaukėje.
• Antrinės ligos – kai problemą sukelia hipofizės veiklos sutrikimai.

Pavyzdžiui, jei skydliaukėje susiformuoja mazgas, gaminantis per daug hormonų, tai vadinama pirminiu hipertireozės atveju. Jei hipofizėje išsivysto navikas, išskiriantis per daug skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH), dėl ko skydliaukė gamina per daug hormonų, tai laikoma antrine hipertireoze.

Pagrindinės skydliaukės ligos:

• Hipotireozė (nepakankama skydliaukės veikla)
• Hipertireozė (per didelė skydliaukės hormonų gamyba)
• Gūžys (skydliaukės padidėjimas)
• Skydliaukės vėžys

Hipotireozė

Hipotireozė atsiranda, kai skydliaukė negamina pakankamai hormonų, todėl sulėtėja medžiagų apykaita. Tai gana dažna būklė, kurią galima gydyti.

Hipotireozės priežastys

• Hašimoto liga – autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola skydliaukę.
• Tireoiditas – skydliaukės uždegimas.
• Jodo trūkumas – skydliaukė negali gaminti hormonų be pakankamo jodo kiekio.
• Įgimta skydliaukės disfunkcija – kai skydliaukė nuo gimimo neveikia tinkamai.
• Per didelis hipertireozės gydymas – kai vaistai sumažina hormonų gamybą per stipriai.
• Skydliaukės pašalinimas – kai atliekama tiroidektomija.

Hipertireozė

Hipertireozė atsiranda, kai skydliaukė gamina daugiau hormonų, nei reikia organizmui. Tai sukelia medžiagų apykaitos pagreitėjimą.

Hipertireozės priežastys

• Greivso liga – autoimuninis sutrikimas, dėl kurio skydliaukė tampa hiperaktyvi.
• Skydliaukės mazgai – gali savarankiškai gaminti per daug hormonų.
• Tireoiditas – skydliaukės uždegimas.
• Po gimdymo atsirandantis tireoiditas – uždegimas, kuris gali išsivystyti po gimdymo.
• Per didelis jodo kiekis organizme – gali atsirasti dėl mitybos arba vaistų.
• Hipotireozės perdozavimas – kai vartojama per daug skydliaukės hormonų pakaitinių vaistų.
• Gerybinis hipofizės auglys – gali skatinti per didelę hormonų gamybą.

Gūžys

Gūžys – tai skydliaukės padidėjimas. Tai dažna būklė, pasireiškianti apie 5 % žmonių.

Gūžio tipai ir priežastys:

• Paprastas gūžys – atsiranda, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų, todėl kompensuodama auga.
• Endeminis gūžys – kyla dėl jodo trūkumo maiste.
• Sporadinis gūžys – dažniausiai nežinomos kilmės, bet gali būti susijęs su tam tikrais vaistais (pvz., ličiu).

Skydliaukės vėžys

Skydliaukės vėžys prasideda, kai skydliaukės audiniuose atsiranda piktybinės ląstelės.

Skydliaukės vėžio tipai

• Papilinis – sudaro iki 80 % visų atvejų.
• Folikulinis – apie 15 % atvejų.
• Meduliarinis – reta forma, sudaranti apie 2 % atvejų.
• Anaplastinis – itin reta ir agresyvi forma, apie 2 % atvejų.

Dauguma skydliaukės vėžio atvejų yra sėkmingai gydomi.