Vitamino D trūkumas: priežastys, simptomai ir sveikatos rizika

Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, nes jo organizmas pasigamina, kai oda gauna saulės spindulių. Tačiau jo kiekį lemia ne tik buvimas lauke, bet ir mityba bei organizmo gebėjimas jį pasisavinti. Vitamino D stoka reiškia, kad organizme nėra pakankamai šios medžiagos, todėl gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų.

Kodėl vitaminas D toks svarbus?

Pagrindinė vitamino D funkcija – padėti organizmui įsisavinti kalcį, magnį ir fosforą iš maisto, kurį valgome. Šios medžiagos svarbios kaulams ir dantims. Kai vitamino D trūksta, kalcio kiekis kraujyje sumažėja, todėl organizmas pradeda jį imti iš kaulų, o tai ilgainiui silpnina visą skeletą.

Be kaulų tvirtumo, vitaminas D prisideda prie imuninės ir nervų sistemos veiklos, palaiko normalų raumenų funkcionavimą. Jo pakankamas kiekis siejamas su mažesne vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos bei tam tikrų autoimuninių ligų rizika.

Kas lemia vitamino D trūkumą?

Dažniausi veiksniai, dėl kurių ima stigti šio vitamino, yra nepakankamas buvimas saulėkaitoje, netinkama mityba, sutrikęs pasisavinimas arba tam tikros sveikatos būklės.

• Nedaug saulės šviesos: Gyvenantieji šiaurinėse platumose, dažnai būnantys patalpose ar nuolat naudojantys stiprią apsaugą nuo saulės, rizikuoja gauti per mažai vitamino D.
• Tamsi oda: Didelis melanino kiekis apsaugo nuo saulės, bet kartu mažina vitamino D gamybą odoje.
• Mitybos įpročiai: Griežtesni vegetariniai ar veganiniai mitybos planai gali riboti vitamino D gaunamą kiekį, nes daugiausia jo yra gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose kaip žuvis, žuvų kepenų aliejus, kiaušinio tryniai, sūris ir kai kuriuose grybuose.
• Virškinimo sutrikimai: Ligų, trukdančių žarnynui įsisavinti maistines medžiagas (pvz., celiakija, Krono liga, cistinė fibrozė), atveju vitamino D taip pat pasisavinama mažiau.
• Kepenų ir inkstų ligos: Šie organai atsakingi už vitamino D aktyvavimą. Sergant, šis procesas gali sutrikti.
• Vartojami vaistai: Kai kurių vaistų poveikyje vitaminas D organizme gali būti greičiau skaidomas ar sunkiau įsisavinamas.
• Nutukimas: Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, didesnio svorio žmonėms šio vitamino dažniau lieka „įkalinto“ riebalų audinyje ir mažiau patenka į kraują.
• Operacijos ir virškinimo sistemos pokyčiai: Chirurginės intervencijos, mažinančios skrandžio ar žarnyno dydį, taip pat mažina su maistu ir papildais pasisavinamą vitamino kiekį.

Vitamino D kiekis kraujyje

Norint sužinoti, ar organizmui pakanka šio vitamino, atliekamas kraujo tyrimas. Dažniausiai vertinamas 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) kiekis kraujyje. Gydytojai rekomenduoja šiuos lygmenis:

• Daugiau nei 20 ng/ml – paprastai laikoma optimaliu kiekiu.
• Nuo 12 iki 20 ng/ml – galimas lengvas trūkumas.
• Mažiau nei 12 ng/ml – aiškus trūkumas.
• Daugiau nei 50 ng/ml – gali sukelti perteklių ir su tuo susijusias problemas.

Kai vitamino D kiekis mažesnis nei 20 ng/ml, trūkumas dažnai skirstomas į lengvą (nuo 10 iki 20 ng/ml), vidutinį (nuo 5 iki 10 ng/ml) ir sunkų (mažiau nei 5 ng/ml).

Kaip pasireiškia vitamino D stoka?

Vaikams, kurių organizmas intensyviai auga, šio vitamino stygius dažnai sukelia pastebimus požymius – tai gali būti raumenų silpnumas, skausmai, neteisingas kaulų augimas ar sąnarių deformacijos. Suaugusiesiems simptomai paprastai vystosi lėčiau; galima jausti bendrą nuovargį, nugaros ar kaulų skausmus, vangumą, raumenų silpnumą ar mėšlungį, taip pat pastebimos nuotaikų svyravimų tendencijos.

Kas dažniau susiduria su vitamino D trūkumu?

• Vyresni nei 65 metų asmenys
• Turintys tamsesnę odą
• Turintys didesnį kūno masės indeksą (nuo 30 ir daugiau)
• Tie, kurie rūko
• Žmonės, nevartojantys vitamino D praturtintų maisto produktų ar gėrimų

Kokį gydymą taikyti esant trūkumui?

Trūkstant vitamino D, dažniausiai rekomenduojama vartoti papildus. Reikalingas kiekis priklauso nuo amžiaus, trūkumo lygio ir asmeninės situacijos. Pavyzdžiui:

• Kūdikiams ir mažiems vaikams – 400 TV per dieną
• Vaikams ir paaugliams nuo 1 iki 18 metų – 600 TV per dieną
• Suaugusiesiems iki 70 metų – 600 TV per dieną
• Vyresniems nei 70 metų – 800 TV per dieną

Paprastai siūlomos dvi papildų formos – D2 ir D3, pastaroji organizmui yra lengviau pasisavinama. Pradėjus gydymą, papildų kiekis gali būti didesnis ir palaipsniui mažinamas, kol pasiekiamas norimas lygis kraujyje.

Vaikams, kuriems diagnozuotas vitamino D trūkumas, paprastai skiriama 2000 TV kasdien apie 6 savaites, vėliau vartojama rekomenduojama paros norma profilaktiškai. Naujiems kūdikiams ir vaikams, kurie gauna mažiau nei 1 litrą vitamino D praturtinto pieno per dieną, papildomai rekomenduojama 400 TV kasdien.

Kaip greitai atsistato vitaminas D, priklauso nuo trūkumo sunkumo, bet dažniausiai reikalingas 6–8 savaičių papildų kursas. Net pasiekus normalų kiekį, profilaktinė dozė išlieka svarbi – taip galima išvengti naujo stokos epizodo.

Kaip išvengti vitamino D trūkumo?

Norint išsaugoti normalų vitamino D kiekį, svarbu derinti subalansuotą mitybą su saikingu buvimu saulėje.

Maisto šaltiniai

• Riebios žuvys (skumbrė, lašiša, upėtakis, tunas, sardinės, lynas)
• Žuvų taukai
• Kiaušiniai ir jų tryniai
• Pienas bei jo alternatyvos, kuriuose praturtinama vitaminu D
• Kai kurie grybai
• Brandinta jautienos kepenėlė
• Praturtinti grūdai ir apelsinų sultys

Saugi saulės ekspozicija

Kasdien 5–30 minučių laikas lauke be apsaugos nuo saulės padeda organizmui pasigaminti pakankamą kiekį vitamino D. Vasarą to užtenka ir trumpesnės trukmės, tačiau žiemą šį vitaminą reikėtų papildyti su maistu ar papildais.

Papildai

Jei su maistu ar saulės šviesa gaunate nepakankamai, rekomenduojama vartoti papildus. Suaugusiesiems iki 65 metų dažniausiai užtenka 600–800 TV per dieną, vyresniems – nuo 800 iki 1000 TV.

Trumpa apžvalga

Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus kaulų ir viso organizmo sveikatai. Dėl šio vitamino trūkumo menksta kaulai, prastėja raumenų būklė, gali didėti kitų ligų rizika. Tikslų vitamino D kiekį organizme padeda nustatyti kraujo tyrimas. Jei jo stinga, patartina vartoti papildus remiantis gydytojo rekomendacijomis ir nepamiršti profilaktikos.