Tachikardija

Tachikardija – tai būklė, kai širdis plaka greičiau nei laikoma įprasta. Padažnėjęs širdies ritmas gali trukti trumpai – kelias minutes, arba užsitęsti kelias valandas.

Kai širdis dirba per greitai, organizmo ląstelės gali negauti pakankamo kiekio kraujo ir deguonies, reikalingo normaliai jų veiklai.

Ramybės būsenoje, kai žmogus nejuda ir nepatiria didelio fizinio ar emocinio krūvio, širdies susitraukimų dažnis paprastai siekia nuo 60 iki 100 kartų per minutę. Fizinio aktyvumo ar streso metu pulsas natūraliai padidėja, ir tai laikoma normalia reakcija. Tačiau jei širdis ramybės metu plaka dažniau nei 100 kartų per minutę, gali kilti sveikatos sutrikimų.

Per didelis širdies susitraukimų dažnis neleidžia širdžiai pakankamai prisipildyti krauju tarp dūžių. Dėl to audiniai ir organai gali negauti reikiamo kraujo bei deguonies kiekio, o tai neigiamai veikia jų funkcijas.

Tachikardija nėra vienalytė būklė – ji skirstoma į kelias formas, kurios skiriasi tiek kilme, tiek poveikiu širdies darbui.

Tachikardijos tipai

Tachikardija dažniausiai skirstoma į tris pagrindines grupes, atsižvelgiant į tai, kurioje širdies dalyje sutrinka elektrinių impulsų veikla.

Supraventrikulinė tachikardija

Ši tachikardijos forma atsiranda tada, kai elektriniai impulsai širdies viršutinėse kamerose (prieširdžiuose) perduodami netinkamai. Dėl to širdis ima plakti labai greitai ir nespėja tinkamai prisipildyti krauju prieš kiekvieną susitraukimą.

Skiriamos kelios supraventrikulinės tachikardijos rūšys:

• Prieširdžių virpėjimas – būklė, kai prieširdžiai susitraukinėja nereguliariai ir nesinchroniškai su apatinėmis širdies kameromis.
• Prieširdžių plazdėjimas – prieširdžių ritmas išlieka reguliarus, tačiau labai greitas ir nesuderintas su skilvelių darbu.
• Paroksizminė prieširdžių tachikardija – situacija, kai prieširdžiai siunčia papildomą elektrinį impulsą, sukeliantį staigų širdies ritmo padažnėjimą.
• Paroksizminė supraventrikulinė tachikardija – pasikartojantys elektriniai impulsai lemia staiga prasidedantį ir netikėtai pasibaigiantį greitą širdies plakimą.

Skilvelinė tachikardija

Ši tachikardijos forma prasideda apatinėse širdies kamerose – skilveliuose. Ji išsivysto tuomet, kai elektriniai signalai šioje srityje sklinda netaisyklingai.

Skilvelinė tachikardija gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis:

• Skilvelinė tachikardija – būklė, kai skilveliai susitraukinėja per greitai.
• Skilvelių virpėjimas – rimtas elektrinės veiklos sutrikimas, kai širdies susitraukimai tampa neefektyvūs ir pavojingi gyvybei.

Sinusinė tachikardija

Sinusinė tachikardija atsiranda tada, kai natūralus širdies ritmo reguliatorius – sinusinis mazgas – siunčia impulsus greičiau nei įprasta. Nors širdis plaka pagreitintai, ritmas išlieka taisyklingas ir koordinuotas.

Kas yra netinkama sinusinė tachikardija?

Įprastai sinusinis mazgas pagreitina širdies ritmą dėl aiškios priežasties, pavyzdžiui, fizinio krūvio, emocinės įtampos ar pakilusios kūno temperatūros. Tačiau kai širdies ritmas padažnėja be akivaizdaus fiziologinio ar medicininio pagrindo, ši būklė vadinama netinkama sinusine tachikardija.

Tokiu atveju pagreitėjęs širdies plakimas nėra susijęs su natūraliomis organizmo reakcijomis ir gali sukelti nemalonius simptomus bei sumažinti gyvenimo kokybę.

Kas sukelia tachikardiją?

Tachikardijos atsiradimą gali lemti daugybė skirtingų veiksnių, kurie priklauso nuo konkretaus širdies ritmo sutrikimo tipo ir bendros žmogaus sveikatos būklės.

Supraventrikulinė tachikardija

Ši tachikardijos forma dažniau pasireiškia asmenims, kurie rūko, vartoja didelius alkoholio kiekius arba dažnai suvartoja daug kofeino turinčių gėrimų. Kai kuriais atvejais ji siejama su persirgtu miokardo infarktu. Statistiškai ši būklė dažniau nustatoma moterims ir vaikams.

Skilvelinė tachikardija

Skilvelinė tachikardija dažnai susijusi su įgimtais širdies elektrinės sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, pailgėjusiu QT intervalu. Taip pat ją gali sukelti struktūriniai širdies pakitimai, tokie kaip kardiomiopatija ar vainikinių arterijų liga. Riziką didina tam tikri vaistai bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimai organizme. Kai kuriais atvejais tiksli šios tachikardijos priežastis lieka nenustatyta.

Sinusinė tachikardija

Sinusinės tachikardijos atsiradimą gali lemti intensyvus fizinis krūvis, karščiavimas, baimė, emocinis stresas ar nerimas. Šią būklę taip pat gali išprovokuoti kai kurie vaistai ar nelegalios psichoaktyvios medžiagos. Be to, ji gali būti susijusi su mažakraujyste, padidėjusiu skydliaukės hormonų aktyvumu arba širdies pažeidimu po infarkto ar sergant širdies nepakankamumu.

Ar nėštumas gali sukelti tachikardiją?

Nėštumo laikotarpiu tachikardija pasitaiko gana dažnai. Organizme vykstantys hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai daro įtaką ir širdies veiklai. Medicinoje jau seniai laikomasi nuostatos, kad nėštumo metu ramybės pulsas gali padidėti maždaug 10–20 dūžių per minutę.

Jeigu nėščiosios širdies ritmas pastebimai padažnėja, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, kraujo analizę arba elektrokardiogramą. Daugeliu atvejų specialaus gydymo neprireikia, jei nenustatoma kitų sutrikimų.

Tachikardijos simptomai

Nepriklausomai nuo tachikardijos tipo, dažniausiai pasireiškiantys simptomai gali būti:

• galvos svaigimas;
• silpnumo ar alpimo pojūtis;
• dusulys;
• skausmas krūtinėje;
• stiprus ar nereguliarus širdies plakimo pojūtis, tarsi širdis „vartytųsi“ krūtinėje.

Sunkiais atvejais tachikardija gali sukelti sąmonės netekimą ar net širdies sustojimą.

Vis dėlto kartais labai greitas širdies ritmas gali nesukelti jokių juntamų simptomų ir būti nustatytas tik atliekant medicininius tyrimus.

Ar tachikardija sukelia aukštą kraujospūdį?

Moksliniai tyrimai rodo, kad padažnėjęs širdies plakimas dažnai siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu. Tačiau kol kas nėra aiškiai nustatyta, ar greitas pulsas yra aukšto kraujospūdžio priežastis, ar pasekmė.

Tachikardijos diagnostika

Siekiant nustatyti, ar pacientas serga tachikardija, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus:

Elektrokardiograma (EKG)

Šis tyrimas fiksuoja širdies elektrinį aktyvumą ir leidžia nustatyti galimus ritmo ar laidumo sutrikimus. Kartais pacientui skiriamas nešiojamas Holterio aparatas, kuris registruoja EKG duomenis visą parą.

Įvykių monitorius

Tai į Holterio monitorių panašus prietaisas, tačiau jis fiksuoja širdies ritmą tik trumpais intervalais, kelis kartus per dieną. Tokį monitorių gali tekti nešioti iki 30 dienų. Įrašas pradedamas arba pacientui paspaudus mygtuką pajutus simptomus, arba automatiškai, kai prietaisas aptinka ritmo pokyčius.

Fizinis krūvio testas

Atliekant šį tyrimą pacientas eina bėgimo takeliu, o tuo metu stebima širdies veikla ir reakcija į fizinį krūvį.

Magnetinio rezonanso tyrimas

Šis tyrimas leidžia įvertinti širdies raumens struktūrą, magnetinius laukus bei nustatyti galimus pažeidimus ar silpnąsias vietas.

Krūtinės ląstos rentgenograma

Rentgeno nuotrauka padeda įvertinti širdies ir plaučių būklę bei jų dydį ir formą.

Širdies kompiuterinė tomografija

Atliekant šį tyrimą padaroma daugybė rentgeno vaizdų, kurie suteikia detalesnį širdies struktūros vaizdą. Šis metodas dar vadinamas širdies kompiuterine tomografija.

Vainikinių arterijų angiograma

Šio tyrimo metu naudojant kontrastinę medžiagą ir specialų rentgeno metodą vertinama, ar širdies kraujagyslės nėra susiaurėjusios ar užsikimšusios.

Elektrofiziologinis tyrimas

Šis tyrimas padeda patvirtinti tachikardijos diagnozę ir tiksliai nustatyti, kurioje širdies vietoje kyla netinkami elektriniai impulsai. Procedūros metu per kraujagyslę, dažniausiai kirkšnies srityje, į širdį įvedami lankstūs kateteriai su jutikliais, kurie registruoja elektrinius signalus skirtingose širdies dalyse.

Pasvirimo stalo testas

Jeigu tachikardija sukelia alpimą, gali būti atliekamas pasvirimo stalo tyrimas. Pacientas guli ant specialaus stalo, stebint širdies ritmą ir dažnį, o vėliau stalas pakeliamas į beveik stovimą padėtį. Tyrimas parodo, kaip širdis reaguoja į kūno padėties pasikeitimą.

Tachikardijos gydymas

Gydymo tikslas – sulėtinti širdies ritmą ir sumažinti pasikartojančių tachikardijos epizodų riziką ateityje. Jei tachikardija atsirado dėl kitos sveikatos būklės, gydymas bus nukreiptas ir į pagrindinę priežastį. Konkretūs gydymo sprendimai priklauso nuo tachikardijos tipo ir bendros paciento būklės.

Supraventrikulinės tachikardijos gydymas

Gydytojas gali rekomenduoti sumažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, skirti daugiau dėmesio poilsiui, pagerinti miego režimą arba atsisakyti rūkymo. Taip pat gali būti paskirti vaistai, tarp jų:

• Beta adrenoblokatoriai
• Kalcio kanalų blokatoriai
• Antiaritminiai vaistai
• Kraują skystinantys preparatai

Kai kuriais atvejais gali būti taikoma kardioversija – procedūra, kurios metu atkuriamas normalus širdies ritmas. Elektrinės kardioversijos metu naudojamas defibriliatorius, siunčiantis kontroliuojamą elektros impulsą į širdį. Kita galimybė – medikamentinė kardioversija, kai širdies ritmas koreguojamas geriamaisiais arba į veną leidžiamais vaistais.

Dar viena gydymo galimybė – abliacija. Šios procedūros metu plonas kateteris naudojamas sunaikinti nenormalų širdies audinį, kuris sukelia netaisyklingus elektrinius impulsus ir tachikardiją.

Skilvelinės tachikardijos gydymas

Skilvelinės tachikardijos atveju taip pat gali būti taikomi vaistai, kardioversija ir abliacija. Be to, gydytojas gali pasiūlyti implantuoti specialų prietaisą, kuris nuolat stebi širdies ritmą ir prireikus siunčia elektros impulsą jam atkurti. Šis prietaisas vadinamas implantuojamu kardioverteriu-defibriliatoriumi (IKD).

IKD implantuojamas po krūtinės ląstos oda, o prie širdies jis prijungiamas plonais laidais, kurie leidžia prietaisui fiksuoti ritmo sutrikimus ir automatiškai reaguoti į pavojingas būkles.

Sinusinės tachikardijos gydymas

Nustačius sinusinę tachikardiją, gydytojas pirmiausia padeda nustatyti ją sukėlusią priežastį. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti rekomenduojama sumažinti stresą, koreguoti gyvenimo būdą arba vartoti vaistus, pavyzdžiui, skirtus karščiavimui mažinti. Dažnai pakanka pašalinti provokuojantį veiksnį, kad širdies ritmas normalizuotųsi.

Kada kreiptis į gydytoją

Ne kiekvienu atveju padažnėjęs širdies ritmas reikalauja gydymo. Tačiau tam tikrose situacijose tachikardija gali būti pavojinga gyvybei. Jei jaučiate, kad širdis plaka neįprastai greitai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamų ištyrimą.

Yra simptomų, kuriems pasireiškus būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą arba vykti į skubios pagalbos skyrių. Tai gali būti:

• skausmas ar diskomfortas krūtinėje;
• ryškus silpnumas;
• dusulys;
• alpimas arba būklė prieš alpimą;
• galvos svaigimas ar apsvaigimo pojūtis.

Skilvelių virpėjimas gali visiškai sustabdyti širdies darbą. Tokiu atveju gali nutrūkti ir kvėpavimas – tai vadinama staigia širdies mirtimi.

Jeigu žmogus netikėtai sukniumba, nebekvėpuoja ir neapčiuopiamas pulsas, būtina:

• nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112;
• pradėti gaivinimą;
• paprašyti aplinkinių surasti automatinį išorinį defibriliatorių, kuris dažnai būna viešuose pastatuose, bibliotekose, sporto objektuose ar mokyklose. Šių prietaisų naudojimui specialus pasirengimas nebūtinas.

Esminės išvados

Tachikardijos metu širdis ramybės būsenoje plaka per greitai – daugiau nei 100 kartų per minutę. Šią būklę gali lemti įvairūs veiksniai. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, fizinio krūvio ar streso metu, gydymas nėra reikalingas. Tačiau tam tikros tachikardijos formos gali sukelti sunkių, gyvybei pavojingų komplikacijų.

Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip kofeino ir alkoholio ribojimas bei kokybiškas miegas, dažnai padeda sumažinti simptomus. Jei to nepakanka, gydytojas gali skirti vaistus, procedūras arba rekomenduoti implantuojamus prietaisus, padedančius kontroliuoti širdies ritmą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie tachikardiją

Kas sukelia tachikardiją?

Tachikardiją gali lemti įvairios priežastys. Dažnai ją sukelia netinkamai sklindantys elektriniai impulsai širdies prieširdžiuose arba skilveliuose. Taip pat įtakos gali turėti fizinis krūvis, nerimas, tam tikri vaistai ar psichoaktyvios medžiagos.

Kaip gydoma tachikardija?

Kai kuriais atvejais pakanka paprastų gyvenimo būdo korekcijų – sumažinti kofeino ir alkoholio vartojimą bei skirti daugiau laiko poilsiui. Esant poreikiui, taikomas medikamentinis gydymas. Kartais širdies ritmas atkuriamas elektros impulsu arba vaistais. Taip pat gali būti atliekama abliacija, kurios metu sukuriamas randinis audinys, blokuojantis neteisingus elektrinius signalus. Retais atvejais gali būti reikalinga atvira širdies operacija.

Ar tachikardija pavojinga?

Taip, ypač skilvelinės tachikardijos atveju. Ji gali sukelti staigų širdies sustojimą, kuris be skubios pagalbos gali baigtis mirtimi. Tachikardija taip pat didina insulto ir kraujo krešulių susidarymo riziką.

Ar tachikardija gali sukelti žemą kraujospūdį?

Taip. Skilvelių virpėjimo metu kraujospūdis gali pavojingai sumažėti, o tai gali baigtis staigiu širdies sustojimu.

Šaltiniai

• Zipes D. P., Jalife J. Cardiac Electrophysiology: From Cell to Bedside, Elsevier, 2018
• Goldberger A. L., Goldberger Z. D., Shvilkin A. Goldberger’s Clinical Electrocardiography: A Simplified Approach, Elsevier, 2018
• Kusumoto F. M. ECG Interpretation: From Pathophysiology to Clinical Application, Springer, 2019
• Braunwald E., Mann D. L., Zipes D. P., Libby P. Braunwald’s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine, Elsevier, 2022
• European Society of Cardiology ESC Guidelines for the Management of Cardiac Arrhythmias, European Heart Journal, 2020