Gripas A

Gripas A – tai ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija, priskiriama ūmioms respiracinėms ligoms. Ją sukelia A tipo gripo virusas H1N1. Liga dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia aukšta kūno temperatūra, šaltkrėčiu, kosuliu, sloga, gerklės perštėjimu ar skausmu, galvos skausmu bei raumenų skausmais. Daugeliu atvejų Gripo A eiga būna lengva, o simptomai savaime išnyksta per 5–7 dienas be specifinio gydymo.

Tačiau daliai sergančiųjų liga gali komplikuotis ir įgyti sunkią formą. Tokiais atvejais stebimas užsitęsęs karščiavimas – 38 °C ar aukštesnė kūno temperatūra, trunkanti 7–10 dienų ar ilgiau. Taip pat gali išsivystyti pavojingos komplikacijos, tokios kaip sunki pneumonija, dusulys, padažnėjęs kvėpavimas, kvėpavimo nepakankamumas, traukuliai ar mirtis. Asmenims, kuriems staiga pakyla aukšta temperatūra ir pasireiškia į gripą panašūs simptomai, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kad būtų laiku nustatyta diagnozė ir įvertinta būklė.

Kas sukelia Gripas A?

Gripas A išsivysto užsikrėtus A tipo gripo virusu H1N1. Virusas plinta nuo žmogaus žmogui tiek tiesioginio, tiek netiesioginio kontakto metu. Tiesioginis perdavimas vyksta per kūno išskyras – nosies sekretą, seiles, skreplius ar kvėpavimo lašelius, kurie pasklinda kosint ar čiaudint. Netiesioginis užsikrėtimas galimas liečiant virusu užterštus paviršius ar daiktus, pavyzdžiui, durų rankenas, turėklus ar asmeninius daiktus.

Virusui patekus ant rankų, jis gali būti perneštas į nosį ar burną, o per jas – į viršutinius kvėpavimo takus: nosies ertmę, sinusus ir ryklę. Vėliau prasideda aktyvus viruso dauginimosi etapas, po kurio infekcija gali plisti į apatinius kvėpavimo takus – gerklas, bronchus ir plaučius. Užsikrėtęs asmuo gali nejausti jokių simptomų arba patirti skirtingo sunkumo negalavimus, tačiau virusą kitiems žmonėms jis gali perduoti jau po 1–3 dienų.

Gripo A simptomai

Gripo A klinikiniai požymiai, ligos trukmė ir simptomų intensyvumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės ir imuninės sistemos atsako. Liga gali pasireikšti be jokių simptomų, sukelti lengvus negalavimus arba progresuoti iki sunkios būklės, kuri laikoma neatidėliotina medicinine situacija.

Dažniausi Gripo A simptomai

• Staigus aukštos kūno temperatūros pakilimas ir šaltkrėtis
• Kosulys, dažniausiai sausas
• Gerklės skausmas ar perštėjimas
• Čiaudulys, nosies užgulimas, sloga
• Bendras nuovargis ir silpnumas
• Galvos skausmas
• Apetito sumažėjimas
• Pykinimas ir vėmimas
• Viduriavimas, skystos išmatos
• Kūno, raumenų ir sąnarių skausmai

Sunkūs Gripo A simptomai

• Ilgiau nei savaitę trunkantis karščiavimas, viršijantis 38 °C
• Plaučių uždegimas, įskaitant sunkias jo formas
• Dusulys ir padažnėjęs kvėpavimas
• Padažnėjęs širdies plakimas ar juntami širdies permušimai
• Sumažėjęs kraujospūdis
• Kvėpavimo nepakankamumas
• Karščiavimo sukelti traukuliai, ypač mažiems vaikams
• Mirtis

Ar Gripas A yra užkrečiamas?

Gripas A pasižymi labai dideliu užkrečiamumu ir gali sparčiai plisti tarp žmonių. Didžiausias sergamumas paprastai stebimas lietinguoju laikotarpiu (birželio–spalio mėn.) ir žiemos sezonu (gruodžio–kovo mėn.). A tipo gripo virusas mutuoja greičiau nei B tipo gripas, todėl jis plinta intensyviau ir dažniau sukelia sunkesnius klinikinius simptomus.

Patekęs į organizmą, Gripo A virusas vystosi dviem pagrindinėmis fazėmis.

Gripo A inkubacinis laikotarpis

Inkubacinė fazė paprastai trunka 1–3 dienas, retais atvejais – iki 5 dienų. Šiuo laikotarpiu užsikrėtęs asmuo gali nejausti jokių ligos požymių, tačiau jau gali perduoti virusą kitiems.

Gripo A simptomų laikotarpis

Simptominė fazė dažniausiai tęsiasi nuo 1 iki 7 dienų po užsikrėtimo. Virusas gali būti perduodamas kitiems asmenims nuo pirmos iki septintos ligos dienos, o ryškiausi simptomai dažniausiai pasireiškia trečią dieną po infekcijos pradžios.

Dauguma sergančiųjų Gripu A palaipsniui pasveiksta per 4–7 dienas. Jei simptomai ne silpnėja arba laikui bėgant sunkėja, būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą išsamesniam ištyrimui, nes gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip infekcijos plitimas į apatinius kvėpavimo takus, plaučių uždegimas, bronchitas, ausų infekcijos ar bronchinės astmos paūmėjimas.

Gripo A diagnostika

Gripo A diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, ligos pradžios laiku, simptomų trukme, gretutinėmis ligomis bei fizinės apžiūros rezultatais. Gydytojo tikslas – atskirti Gripą A nuo peršalimo ir kitų kvėpavimo takų virusinių infekcijų.

Anamnezės rinkimas ir simptomų vertinimas

• Simptomų pradžia: peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui, o Gripas A – staiga, su aukšta temperatūra ir bendrais organizmo negalavimais.
• Simptomų intensyvumas: peršalimo simptomai paprastai būna lengvesni nei gripo.
• Simptomų trukmė: peršalimas dažniausiai praeina per 7 dienas, tuo tarpu Gripas A gali sukelti ilgai trunkantį karščiavimą – 7–10 dienų ar ilgiau.
• Papildomi požymiai: gripui būdingi virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, ypač vaikams.

PGR tyrimas

Atliekamas paimant nosies, ryklės ar audinių sekretų mėginius, kurie siunčiami į laboratoriją viruso RNR nustatymui. Šis tyrimas leidžia tiksliai identifikuoti viruso tipą – ar tai peršalimo virusas, ar A, B arba C tipo gripo virusas. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų, pavyzdžiui, rinovirusai. Gripas A papildomai skirstomas į du potipius – H1N1 ir H3N2, iš kurių H1N1 laikomas labiausiai pandeminiu.

Krūtinės ląstos rentgenograma

Tyrimas naudojamas plaučių, pleuros, bronchų ir diafragmos būklei įvertinti bei galimoms komplikacijoms, tokioms kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, nustatyti.

Gripo A gydymas

Nustačius Gripą A, gydytojas gali skirti geriamuosius antivirusinius vaistus, tokius kaip oseltamiviras, baloksaviras arba zanamiviras. Šie vaistai slopina viruso fermentą neuraminidazę, taip stabdydami viruso plitimą iš užkrėstų ląstelių į sveikas ir padėdami organizmui greičiau pašalinti infekciją.

Didžiausias šių vaistų veiksmingumas pasiekiamas tuomet, kai gydymas pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo ligos pradžios. Antivirusiniai preparatai dažniau skiriami sunkesniais atvejais arba didelės rizikos grupėms, ypač vaikams, jei gydymas pradedamas ankstyvoje ligos stadijoje.

Kiek laiko trunka Gripas A?

Daugiau nei 90 % sergančiųjų Gripu A patiria lengvus simptomus ir pasveiksta savaime per 5–10 dienų be specifinio gydymo. Savijautą galima palengvinti vartojant nereceptinius vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas, taip pat užtikrinant pakankamą poilsį, skysčių vartojimą ir šilumą.

Ar Gripas A yra pavojingas?

Gripas A laikomas viena pavojingiausių gripo formų, ypač didelės rizikos grupėms. Prie jų priskiriami vyresni nei 65 metų asmenys, vaikai iki 5 metų ir nėščiosios. Šiose grupėse liga gali sukelti sunkias komplikacijas, įskaitant sunkią pneumoniją, sepsį ir mirtį. Todėl didelės rizikos asmenims rekomenduojama skiepytis sezonine gripo vakcina, kuri apsaugo nuo visų keturių gripo viruso atmainų.

Didelės rizikos grupės, sergant Gripu A

Tam tikros gyventojų grupės, užsikrėtusios Gripo A virusu, turi didesnę sunkių simptomų ar komplikacijų riziką. Šioms grupėms priskiriami:

• Vaikai iki 5 metų, ypač kūdikiai ir vaikai iki 2 metų
• Vyresnio amžiaus asmenys, sulaukę 65 metų ir daugiau
• Nėščiosios bei moterys iki 2 savaičių po gimdymo (gripo vakcina yra saugi tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiu)
• Asmenys, turintys nutukimą – sveriantys daugiau nei 100 kg arba kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 35 kg/m²
• Žmonės, turintys intelekto negalią ir negalintys savarankiškai pasirūpinti savimi
• Pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis: lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies ligomis, inkstų nepakankamumu, astma, cukriniu diabetu, patyrę insultą, taip pat onkologiniai pacientai, kuriems taikoma chemoterapija
• Asmenys, sergantys plaučių uždegimu, bronchitu, talasemija, kepenų ligomis, turintys imuninės sistemos nepakankamumą, taip pat ŽIV infekuoti ir simptomus patiriantys žmonės

Keturvalentė gripo vakcina

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja visuomenei, o ypač didelės rizikos grupėms, skiepytis keturvalente gripo vakcina, kuri stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo keturių skirtingų gripo viruso tipų. Ši vakcina yra saugi, padeda sumažinti ligos sunkumą užsikrėtimo atveju ir pasižymi plačiu apsauginiu veikimu.

Vienkartinė vakcinos dozė suteikia apsaugą nuo:

• Gripo A (H1N1) viruso
• Gripo A (H3N2) viruso
• Gripo B (Victoria linijos) viruso
• Gripo B (Yamagata linijos) viruso

Ką daryti užsikrėtus Gripu A?

Užsikrėtus Gripu A, svarbu imtis tinkamų priemonių, kurios padėtų palengvinti simptomus, sumažinti komplikacijų riziką ir užkirsti kelią viruso plitimui.

Rekomenduojami veiksmai

• Vartoti karščiavimą ir skausmą mažinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas, siekiant sumažinti temperatūrą, šaltkrėtį, galvos ir raumenų skausmus. Aspirino vartoti nerekomenduojama.
• Riboti kontaktą su kitais žmonėmis – neiti į darbą, mokyklą ar viešas vietas, kad būtų sumažinta viruso perdavimo rizika.
• Dėvėti apsauginę veido kaukę, ypač jei tenka bendrauti su sergančiais asmenimis, taip pat žmonėms su nusilpusiu imunitetu ar priklausantiems rizikos grupėms.
• Skirti pakankamai laiko poilsiui, palaikyti kūno šilumą ir gerti daug skysčių, kad organizmas galėtų efektyviau kovoti su infekcija.
• Reguliariai plauti rankas muilu ir vandeniu arba naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekavimo priemonę.
• Nuolat stebėti sveikatos būklę ir simptomų eigą. Jei atsiranda sunkūs požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Gripas A – pavojingas, bet išvengiamas ir gydomas virusas

Gripo A potipiai H1N1 ir H3N2 kasmet sukelia sezonines epidemijas visame pasaulyje ir yra susiję su padidėjusiu mirtingumu. Šie virusai pasižymi dideliu virulentiškumu, greita mutacija ir gebėjimu pakartotinai užkrėsti tą patį asmenį. Dėl šių priežasčių sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja kasmetinį skiepijimą nuo gripo tiek bendrajai populiacijai, tiek didelės rizikos grupėms, siekiant sumažinti užsikrėtimo tikimybę ir ligos sunkumą.

Asmenys, kuriems pasireiškia nuolatinis karščiavimas, nereaguojantis į karščiavimą mažinančius vaistus, stiprus išsekimas, intensyvus galvos ar pilvo skausmas, ryškus neramumas, dažnas vėmimas, nuolatinis kosulys ar ryškūs kvėpavimo sutrikimai, turėtų skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Laiku atlikta Gripo A diagnostika ir paskirtas antivirusinis gydymas padeda sumažinti viruso plitimą, komplikacijų riziką ir leidžia užtikrinti efektyvią bei savalaikę medicininę pagalbą.

Šaltiniai

• World Health Organization (WHO). Influenza (Seasonal): Fact sheets and epidemiology.Pasaulio sveikatos organizacija.Šaltinis apima gripo A epidemiologiją, rizikos grupes, vakcinaciją ir prevencijos strategijas.
• Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Influenza (Flu): Influenza A viruses.JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai.Naudinga informacija apie gripo A potipius (H1N1, H3N2), plitimą, klinikinius požymius ir gydymą.
• Paules, C. I., Subbarao, K. (2017). Influenza.The Lancet, 390(10095), 697–708.DOI: 10.1016/S0140-6736(17)30129-0Aukšto lygio mokslinė apžvalga apie gripo virusų biologiją, kliniką, komplikacijas ir visuomenės sveikatos poveikį.
• Uyeki, T. M., et al. (2019). Clinical Practice Guidelines by the Infectious Diseases Society of America: 2018 Update on Diagnosis, Treatment, Chemoprophylaxis, and Institutional Outbreak Management of Seasonal Influenza.Clinical Infectious Diseases, 68(6), e1–e47.DOI: 10.1093/cid/ciy866Autoritetingos klinikinės gairės, plačiai naudojamos akademiniuose ir klinikiniuose darbuose.
• Taubenberger, J. K., Morens, D. M. (2008). The pathology of influenza virus infections.Annual Review of Pathology: Mechanisms of Disease, 3, 499–522.DOI: 10.1146/annurev.pathmechdis.3.121806.154316Išsamiai nagrinėjami gripo A viruso patogenezės ir komplikacijų mechanizmai.
• European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC). Factsheet about seasonal influenza.Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.Ypač tinkamas europiniam kontekstui: rizikos grupės, vakcinacija, sezoninis paplitimas.