Juostinė pūslelinė: priežastys, simptomai ir užkrečiamumas

Juostinė pūslelinė (herpes zoster) – tai virusinė infekcija, sukelianti skausmingą bėrimą arba pūsles ant odos. Ją sukelia varicella-zoster virusas – tas pats, kuris sukelia vėjaraupius. Dažniausiai bėrimas pasireiškia tam tikroje kūno srityje, sudarydamas juostos ar grupės formą.

Iš kur atsiranda juostinė pūslelinė?

Kai žmogus vaikystėje perserga vėjaraupiais, organizmas įveikia virusą, tačiau jis lieka organizme. Po daugelio metų virusas gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.

Kaip dažnai pasitaiko juostinė pūslelinė?

Kiekvienais metais diagnozuojama apie 1 milijonas juostinės pūslelinės atvejų. Rizika susirgti šia liga didėja su amžiumi – apie pusė atvejų nustatoma žmonėms, vyresniems nei 50 metų. Juostinė pūslelinė išsivysto maždaug 10% žmonių, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais.

Kas turi didžiausią riziką susirgti juostine pūsleline?

Žmonės, kurie vaikystėje sirgo vėjaraupiais, turi didesnę riziką susirgti juostine pūsleline, ypač jei jie:

• turi nusilpusią imuninę sistemą (pvz., serga vėžiu, ŽIV, yra persodinę organą ar gauna chemoterapiją),
• yra vyresni nei 50 metų,
• neseniai sirgo kita liga,
• patyrė fizinę traumą,
• patiria stiprų stresą.

Po persirgtų vėjaraupių virusas lieka nugaros nervų šaknų mazguose ir paprastai nesukelia jokių problemų. Tačiau kai kuriems žmonėms jis gali vėl suaktyvėti, dažniausiai streso metu.

Ar juostine pūsleline galima susirgti daugiau nei vieną kartą?

Taip, juostinė pūslelinė gali pasikartoti. Nors daugelis žmonių šia liga suserga tik kartą gyvenime, kai kuriems ji gali pasikartoti. Jei liga pasireiškia dar kartą, bėrimas dažniausiai atsiranda kitoje kūno vietoje nei pirmą kartą.

Kas sukelia juostinę pūslelinę?

Juostinę pūslelinę sukelia varicella-zoster virusas – tas pats, kuris sukelia vėjaraupius.

Kokie yra juostinės pūslelinės simptomai?

Ankstyvieji simptomai:

• karščiavimas,
• šaltkrėtis,
• galvos skausmas,
• nuovargis,
• jautrumas šviesai,
• skrandžio sutrikimai.

Po kelių dienų atsiranda kiti simptomai:

• odos niežėjimas, dilgčiojimas arba deginimo pojūtis tam tikroje srityje,
• paraudimas toje vietoje,
• iškilęs bėrimas nedidelėje kūno vietoje,
• skysčiu užpildytos pūslelės, kurios vėliau pratrūksta ir užsideda šašais,
• skausmas, kuris gali būti nuo lengvo iki stipraus.

Kiek trunka juostinės pūslelinės protrūkis?

Nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki visiško pasveikimo gali praeiti 3-5 savaitės.

1. Pirmosios dienos: prieš atsirandant bėrimui, gali būti juntamas niežėjimas, deginimas ar skausmas tam tikroje kūno vietoje.
2. Po kelių dienų: atsiranda iškilęs bėrimas, dažniausiai vienašališkai – aplink liemenį, veidą, kaklą arba krūtinę.
3. Per 3-4 dienas: bėrimas virsta skausmingomis, skysčiu užpildytomis pūslelėmis.
4. Po 10 dienų: pūslelės pradeda džiūti ir virsti šašais.
5. Per 2-3 savaites: šašai nukrenta, oda palaipsniui atsistato.

Ar juostinė pūslelinė visada pasireiškia būdingu bėrimu?

Kartais žmonės, sergantys juostine pūsleline, neturi bėrimo, tačiau jaučia kitus ligos simptomus. Jei jaučiate neįprastus skausmus, deginimą ar niežėjimą, verta kreiptis į gydytoją.

Kodėl bėrimas dažniausiai pasirodo vienoje kūno pusėje?

Virusas keliauja nervais, todėl juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai išsidėsto vienoje kūno pusėje ir atrodo kaip juosta ar grupė. Šis bėrimas neplinta visame kūne. Dažniausiai pažeidžiamos sritys yra:

• liemuo,
• veidas,
• kaklas,
• nugara.

Ar juostinė pūslelinė yra užkrečiama?

Juostine pūsleline negalima užkrėsti kito žmogaus. Tačiau užsikrėsti vėjaraupiais galima, jei žmogus neturi imuniteto. Virusas plinta per tiesioginį odos kontaktą su skysčiu iš pūslelių.

Jei turite bėrimą su pūslelėmis, venkite kontakto su:

• žmonėmis, kurie nesirgo vėjaraupiais,
• nėščiosiomis,
• naujagimiais,
• žmonėmis su susilpnėjusia imunine sistema.

Kiek laiko juostinė pūslelinė yra užkrečiama?

Žmogus išlieka užkrečiamas iki tol, kol pūslelės visiškai sudžiūsta ir pasidengia šašais.

Kaip diagnozuojama juostinė pūslelinė?

Gydytojas gali diagnozuoti juostinę pūslelinę pagal bėrimo vietą ir išsidėstymą – dažniausiai vienoje kūno pusėje.

Jei diagnozė neaiški, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, naudojant pūslelių skystį arba odos mėginį.

Kaip gydoma juostinė pūslelinė?

Juostinės pūslelinės visiškai išgydyti negalima, tačiau yra būdų, kaip sumažinti simptomus ir pagreitinti sveikimą.

Antivirusiniai vaistai

Šie vaistai gali sumažinti simptomų stiprumą ir pagreitinti jų išnykimą, ypač jei pradedami vartoti per pirmąsias 72 valandas nuo pirmųjų ligos požymių. Jie taip pat gali padėti išvengti postherpetinės neuralgijos – ilgalaikio nervų skausmo, kuris gali trukti mėnesius ar net metus po ligos. Dažniausiai skiriami:

• Acikloviras
• Famcikloviras
• Valacikloviras

Skausmą malšinantys vaistai

Siekiant sumažinti skausmą, gali būti vartojami nereceptiniai vaistai:

• Paracetamolis
• Ibuprofenas

Kiti vaistai

• Jei dėl juostinės pūslelinės bėrimo išsivysto bakterinė infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikus.
• Jei infekcija apima akis ar veido sritį, gali būti paskirti priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, prednizolonas.

Kada reikalingas gydymas ligoninėje?

Daugeliu atvejų juostinė pūslelinė gydoma namuose, tačiau jei infekcija yra išplitusi, gali prireikti hospitalizacijos.

Jei turite kelias bėrimo vietas ar negalite jų uždengti, būdami ligoninėje galite tikėtis:

• Izoliacinės palatos, kad būtų sumažinta infekcijos perdavimo rizika.
• Privalomo apsauginių drabužių ir pirštinių naudojimo ligoninės personalui.
• Apriboto patekimo į palatą žmonėms, kurie nesirgo vėjaraupiais ar neturi imuniteto šiam virusui.

Galimos juostinės pūslelinės komplikacijos

Po juostinės pūslelinės bėrimo išnykimo gali išlikti nervų skausmas – postherpetinė neuralgija, kuri gali trukti mėnesius ar net metus.

Daugiau nei 10% pacientų po ligos susiduria su šia komplikacija. Nors nėra aišku, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia ilgalaikis skausmas, manoma, kad tai gali būti susiję su padidėjusiu nervų jautrumu arba virusiniu smegenų ir nugaros smegenų pažeidimu.

Kitos galimos komplikacijos:

• Kiti nervų pažeidimai, sukeliantys tirpimą ar niežėjimą.
• Bakterinė infekcija bėrimo vietoje.
• Akių ir ausų uždegimai, jei bėrimas atsiranda šiose srityse.