Demencija

Demencija – tai bendras terminas, apibūdinantis atminties, kalbos, problemų sprendimo ir kitų mąstymo gebėjimų praradimą, kuris tampa pakankamai ryškus, kad trukdytų kasdieniam gyvenimui. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga.

Demencija nėra atskira liga – tai simptomų rinkinys, pasireiškiantis esant įvairioms ligoms, tarp jų ir Alzheimerio ligai. Šiuos simptomus sukelia nenormalūs smegenų pokyčiai, dėl kurių smarkiai pablogėja kognityviniai gebėjimai, trukdantys kasdieniam savarankiškam gyvenimui. Be to, demencija gali paveikti elgesį, emocijas ir tarpusavio santykius.

Alzheimerio liga sudaro apie 60-80 % visų atvejų. Antra pagal dažnumą yra kraujagyslinė demencija, kuri atsiranda dėl smulkių kraujavimų ar kraujagyslių užsikimšimų smegenyse. Kai kuriems žmonėms vienu metu pasireiškia kelių rūšių demencija – tai vadinama mišria demencija. Taip pat yra daugybė kitų būklių, kurios gali sukelti kognityvinius sutrikimus, bet nėra demencija, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar vitaminų trūkumas, ir šias būkles galima išgydyti.

Demencija dažnai klaidingai vadinama „senatvine silpnaprotyste”, kas atspindi anksčiau vyravusią, bet neteisingą nuomonę, jog rimtas protinis nuosmukis yra natūrali senėjimo dalis.

Demencijos simptomai ir požymiai

Demencijos požymiai gali labai skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia šie sunkumai:

• Trumpalaikės atminties sutrikimai.
• Sunkumai sekant, kur padėtas piniginė ar kiti asmeniniai daiktai.
• Problemų mokant sąskaitas.
• Sunkumai planuojant ir ruošiant maistą.
• Paskyrimų pamiršimas.
• Orientacijos problemos išvykus už įprastos aplinkos ribų.

Demencijos simptomai progresuoja, tai reiškia, kad pažintiniai sutrikimai iš pradžių būna nestiprūs, tačiau laikui bėgant vis blogėja, kol išsivysto demencija. Jei pastebite atminties sutrikimus ar kitus mąstymo sunkumus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ankstyvas nustatymas gali padėti diagnozuoti gydomą būklę arba, jei patvirtinama demencija, suteikti galimybę pasinaudoti gydymo galimybėmis, dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir planuoti ateitį.

Demencijos priežastys

Demenciją sukelia įvairios ligos, kurios pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų smegenų ląstelės negali normaliai tarpusavyje bendrauti, o tai paveikia mąstymą, elgesį ir emocijas.

Smegenyse yra daug skirtingų sričių, atsakingų už tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, atmintį, sprendimų priėmimą ir judesius. Jei konkrečiame smegenų regione esantys neuronai yra pažeisti, ta smegenų dalis negali tinkamai atlikti savo funkcijos.

Skirtingos demencijos rūšys susijusios su specifiniais smegenų ląstelių pažeidimais tam tikrose smegenų srityse. Pavyzdžiui, sergant Alzheimerio liga, tam tikri baltymai kaupiasi smegenų ląstelėse ir už jų ribų, trukdydami joms tinkamai funkcionuoti bei palaikyti ryšį su kitomis ląstelėmis. Ypač dažnai pirmiausia pažeidžiama hipokampo sritis, kuri yra atsakinga už mokymąsi ir atmintį, todėl vienas iš pirmųjų Alzheimerio simptomų – atminties praradimas.

Dauguma smegenų pokyčių, sukeliančių demenciją, yra negrįžtami ir laikui bėgant blogėja. Tačiau kai kurios būklės gali sukelti mąstymo ir atminties sutrikimus, kurie pagerėja, jei pagrindinė priežastis gydoma ar pašalinama. Tai gali būti:

• Depresija.
• Vaistų šalutinis poveikis.
• Per didelis alkoholio vartojimas.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai.
• Vitaminų trūkumas.

Demencijos diagnozė

Nėra vieno tyrimo, kuris galėtų tiksliai nustatyti demenciją. Gydytojai diagnozuoja Alzheimerio ir kitas demencijos formas remdamiesi išsamia ligos istorija, fiziniu ištyrimu, laboratoriniais tyrimais bei būdingais pažintinių funkcijų, kasdienio gyvenimo ir elgesio pokyčiais.

Medikai dažnai gali labai tiksliai nustatyti, kad žmogus serga demencija, tačiau konkrečią jos rūšį identifikuoti sudėtingiau, nes skirtingų demencijų simptomai ir smegenų pokyčiai gali persidengti. Kai kuriais atvejais gydytojas gali tiesiog diagnozuoti demenciją, nenurodydamas konkrečios jos rūšies. Tokiu atveju gali būti naudinga kreiptis į specialistą, pavyzdžiui, neurologą, psichiatrą, psichologą ar geriatrą.

Demencijos gydymas ir priežiūra

Demencijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Daugumos progresuojančių demencijos formų, įskaitant Alzheimerio ligą, išgydyti negalima. Tačiau du gydymo metodai – donanemabas ir lekanemabas – rodo, kad pašalinus beta-amiloidą, kuris yra vienas pagrindinių Alzheimerio ligos požymių, galima sulėtinti pažintinių ir funkcinių gebėjimų blogėjimą ankstyvoje ligos stadijoje. Kiti vaistai gali laikinai pristabdyti simptomų progresavimą ir pagerinti sergančiųjų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę. Tie patys vaistai, kurie skiriami Alzheimerio ligai gydyti, kartais naudojami ir kitoms demencijos rūšims palengvinti. Be to, kai kurie ne medikamentiniai metodai taip pat gali sumažinti demencijos simptomus.

Galiausiai, veiksmingiausi nauji demencijos gydymo būdai gali būti atrasti tik didinant mokslinių tyrimų finansavimą ir plečiant dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose. Šiuo metu skubiai ieškoma savanorių, galinčių prisidėti prie Alzheimerio ir kitų demencijos formų tyrimų bei klinikinių studijų.

Demencijos rizika ir prevencija

Kai kurių demencijos rizikos veiksnių, tokių kaip amžius ar genetika, pakeisti negalima. Tačiau mokslininkai toliau tiria, kaip kiti veiksniai gali paveikti smegenų sveikatą ir padėti išvengti demencijos.

2019 m. Alzheimerio asociacijos tarptautinėje konferencijoje pristatyti tyrimai parodė, kad kelių sveikos gyvensenos įpročių laikymasis – subalansuota mityba, nerūkymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir protinė veikla – gali sumažinti pažintinių funkcijų silpnėjimo ir demencijos riziką.