Melanoma

Melanoma – tai agresyviausias odos vėžys, kuris sparčiai auga ir gali išplisti į bet kurį organą.

Melanoma atsiranda iš melanocitų – ląstelių, gaminančių melaniną, kuris suteikia odai spalvą. Dauguma melanomų yra juodos arba rudos spalvos, tačiau gali būti ir rožinės, raudonos, violetinės ar odos spalvos.

Apie 30% melanomų susiformuoja iš jau esamų apgamų, tačiau dauguma jų atsiranda sveikoje odoje. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius odos pokyčius. Nors apgamų kiekis gali padėti įvertinti melanomos riziką, pagrindinis veiksnys yra budrumas – anksti pastebėta melanoma turi net 99% išgydymo tikimybę. Kadangi šis vėžys plinta itin greitai, gydymo delsimas gali turėti rimtų pasekmių.

Svarbu žinoti savo rizikos grupę ir reguliariai tikrinti odą, nes melanomos gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jos aptikimo ankstyvoje stadijoje.

Kaip dažnai pasitaiko melanoma?

Melanoma sudaro tik apie 1% visų odos vėžio atvejų, tačiau ji lemia didžiąją dalį mirčių nuo odos vėžio.

Tai viena iš dažniausiai jaunus žmones (iki 30 metų) paveikiančių vėžio formų, ypač tarp moterų.

Pastaraisiais 30 metų melanomos atvejų skaičius smarkiai išaugo. Pagrindinė priežastis – didėjantis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis, kuris laikomas vienu iš svarbiausių šios ligos veiksnių.

Kur gali atsirasti melanoma?

Melanoma gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, net ir ant akių ar vidaus organų.

• Vyrams melanoma dažniausiai pasitaiko ant liemens, ypač viršutinėje nugaros dalyje.
• Moterims dažniau pasireiškia ant kojų.

Kaip atpažinti melanomą?

Ankstyva melanomos diagnostika yra itin svarbi, nes pradžioje ji yra lengvai gydoma.

Melanoma gali atrodyti kaip:

• Apgamas
• Šerpetojanti dėmė
• Atvira opa
• Iškilęs gumbas

Vienas iš būdų nustatyti galimą melanomą – prisiminti ABCDE taisyklę:

• Asimetrija – viena dėmės pusė skiriasi nuo kitos.
• Kraštai – netolygūs, išplaukę ar nelygūs.
• Spalva – netolygi, gali būti rudos, juodos, pilkos, raudonos ar baltos spalvos atspalvių.
• Skersmuo – didesnis nei 6 mm.
• Pokyčiai – apgamas ar dėmė keičia dydį, formą ar spalvą.

Ne visos melanomos atitinka šiuos kriterijus. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į nesugyjančias žaizdas, neįprastus gumbus, bėrimus ar bet kokius odos pokyčius.

Dar vienas būdas pastebėti melanomą – „bjauriojo ančiuko” taisyklė. Jei vienas jūsų apgamas atrodo kitaip nei visi kiti, jis gali būti pavojingas ir turėtų būti įvertintas gydytojo.

Kas sukelia melanomą?

Dauguma specialistų sutinka, kad pagrindinis melanomos rizikos veiksnys yra per didelis saulės poveikis, ypač nudegimai saulėje jaunystėje. Statistika rodo, kad apie 86% melanomų sukelia saulės ultravioletiniai (UV) spinduliai.

Kaip saulė sukelia odos vėžį? UV spinduliai gali pažeisti odos ląstelių DNR, sukelti genetinius pokyčius, kurie lemia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi.

Melanomos riziką taip pat didina dirbtinių UV spindulių poveikis – soliariumai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priskiria soliariumų spinduliuotę prie kancerogenų (vėžį sukeliančių veiksnių). Skaičiuojama, kad vien soliariumų naudojimas kasmet prisideda prie daugiau nei 6 000 melanomos atvejų.

Kas turi didesnę melanomos riziką?

Nors melanoma gali išsivystyti bet kam, tam tikri veiksniai didina ligos tikimybę:

• Asmeninė melanomos istorija – jei jau sirgote melanoma, yra didesnė tikimybė, kad ji pasikartos.
• Šeimos istorija – jei melanomą turėjo artimi giminaičiai, padidėja genetinė rizika.
• Šviesi oda, strazdanos, šviesūs ar raudoni plaukai ir mėlynos akys – mažesnis melanino kiekis reiškia mažesnę natūralią apsaugą nuo UV spindulių.
• Dažnas buvimas saulėje ir nudegimai saulėje, ypač pūslėmis besibaigiantys nudegimai.
• Gyvenimas netoli pusiaujo arba aukštikalnėse, kur UV spindulių intensyvumas yra didesnis.
• Soliariumų naudojimas – net keli apsilankymai gali gerokai padidinti melanomos riziką.
• Daugybė apgamų, ypač netipiškų – netipiški apgamai dažniau virsta melanoma.
• Silpna imuninė sistema, pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar sergant autoimuninėmis ligomis.

Melanoma dažniausiai pasitaiko šviesios odos žmonėms, tačiau gali išsivystyti ir tamsesnės odos asmenims. Tamsesnės odos žmonėms melanoma dažniausiai pasireiškia delnuose, padų srityje ar po nagais.

Kaip nustatoma melanoma?

Jei gydytojas įtaria melanomą, jis gali pašalinti įtartiną apgamą ar odos darinio mėginį ir jį ištirti mikroskopu. Ši procedūra vadinama biopsija.

Jei biopsijos rezultatai patvirtina melanomos diagnozę, kitas žingsnis – nustatyti, ar vėžys išplito. Šis procesas vadinamas stadijavimu. Melanoma klasifikuojama pagal keletą kriterijų, įskaitant jos gylį odoje ir išvaizdą po mikroskopu.

Melanomos stadijos

• 0 stadija (melanoma in situ): vėžys yra tik viršutiniame odos sluoksnyje (epidermyje).
• I stadija: žemos rizikos melanoma, nėra išplitimo požymių. Paprastai išgydoma chirurginiu būdu.
• II stadija: didesnė atkryčio rizika, tačiau plitimo požymių nėra.
• III stadija: melanoma išplitusi į artimiausius limfmazgius ar gretimą odą.
• IV stadija: melanoma išplitusi į tolimus limfmazgius, odą ar vidaus organus.

Kokie tyrimai naudojami melanomos stadijai nustatyti?

Gydytojai gali atlikti kelis skirtingus tyrimus, kad įvertintų melanomos išplitimą:

• Sarginio limfmazgio biopsija: jei melanoma yra gilesnė nei 0,8 mm arba jei yra mikroskopinis išopėjimas, gydytojas gali ištirti artimiausius limfmazgius, siekdamas nustatyti, ar vėžys išplito. Ankstyva limfmazgių biopsija pagerina išgyvenamumo rodiklius.
• Kompiuterinė tomografija (KT): leidžia nustatyti, ar melanoma pasiekė vidaus organus.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): padeda aptikti melanomos metastazes smegenyse ar nugaros smegenyse.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): naudojama patikrinti, ar melanoma išplitusi į limfmazgius ar kitas kūno dalis.
• Kraujo tyrimai: prieš gydymą gali būti atliekamas laktato dehidrogenazės (LDH) tyrimas. Taip pat gali būti vertinami kiti kraujo rodikliai, padedantys įvertinti bendrą organizmo būklę.