Nušalimas: požymiai, stadijos, simptomai, gydymas ir profilaktika

Nušalimas atsiranda, kai audiniai ir oda užšąla dėl stipraus šalčio poveikio. Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos, kurios yra toliau nuo širdies ir mažiau apsaugotos: nosis, ausys, skruostai, pirštai ir kojų pirštai. Priklausomai nuo šalčio stiprumo ir trukmės, nušalimas gali būti paviršinis arba gilus – šie tipai skiriasi simptomais bei pažeidimo sunkumu.

Paviršinis nušalimas

Pirmoje stadijoje dažniausiai juntamas deginimas, niežulys, dilgčiojimas ar tirpimas. Pažeista vieta gali atrodyti balta, sustingusi lyg ledas, tačiau ją paspaudus, jaučiamas nedidelis pasipriešinimas. Kartais juntami šalčio pojūčiai, oda vis dar išlieka gyva.

Gilus nušalimas

Nutrūkus kraujotakai ir vėliau stiprėjant šalčio poveikiui, jautrumas iš pradžių sumažėja, o vėliau visiškai prarandamas. Oda tampa gelsva ar balta, atrodo vaškinė ir sustingusi, o sušildžius dažnai mėlynuoja, patinsta, atsiranda krauju užpildytų pūslių. Pažeista vieta būna kieta, įspaudus nelanksti, o kai kuriais atvejais net juoda – tai rodo audinių žuvimą.

Kaip atpažinti nušalimą?

Nusilpęs jautrumas, stiprus skausmas atšilus, patinimas, pūslės ar staigus odos spalvos pokytis – tai aiškūs požymiai, kad buvo paveikti audiniai. Pirmosiomis dienomis skausmas dažniausiai yra maudžiantis, kuris per keletą dienų gali virsti pulsuojančiu, ir šie pojūčiai užsitęsti kelioms savaitėms ar net mėnesiams. Sunkumo laipsnį įvertinti iš karto būna sunku, todėl kiekvienas nušalimo atvejis turėtų būti įvertintas medikų.

Gydymas: ką daryti nušalus?

Nušalimo gydymas priklauso nuo pažeidimo apimties ir gylio. Svarbiausia kuo greičiau nutraukti šalčio poveikį – persikelti į šiltą aplinką ir pakeisti šlapius ar šaltus drabužius sausais. Papuošalus ar tvirtus drabužius taip pat reikėtų nuimti, kad būtų pagerinta kraujotaka.

• Jei įtariamas nušalimas, jokiu būdu netrinkite pažeistos vietos – trynimas ar sniego naudojimas tik dar labiau pažeidžia audinius.
• Patartina nukentėjusį plotą panardinti į šiltą (ne karštą) vandenį maždaug pusvalandžiui arba šildyti savo kūno šiluma.
• Negalima šildyti vietos open liepsna, krosnies ar radiatoriaus pagalba – pažeista oda labai jautri ir lengvai nudega.
• Pakelkite sužalotą galūnę – sumažės patinimas.
• Gerkite daug šiltų (nealkoholinių ir nekofeinuotų) skysčių, nes nušalęs žmogus dažnai būna dehidratuotas.
• Nebandykite eiti, jei nušalo kojos ar pėdos – papildoma trauma tik pablogina būklę.
• Labai svarbu sparčiai kreiptis į gydymo įstaigą – nuo to, kiek ilgai kūno dalis išbūna užšalusi, dažnai priklauso, kiek audinio pavyks išgelbėti.

Medicininis gydymas

Gydytojai dažniausiai naudoja šiltą 40–42 °C vandens vonelę, kurioje galūnės laikomos apie pusvalandį – šis procesas yra skausmingas, todėl gali būti reikalingi stiprūs nuskausminamieji medikamentai. Prireikus skiriami lašinės infuzijos, nes dažnas nušalimo palydovas – dehidratacija.

Po atitirpinimo stebima, ar atsiranda pūslių: skaidrios pūslelės dažnai paliekamos, drumzlės ar balzganių turinys gali būti pašalinamas. Krauju užpildytos pūslelės dažniausiai neliečiamos, kad apsaugotų po jomis esančius audinius nuo infekcijų. Gali būti skiriama ir stabligės vakcina siekiant išvengti komplikacijų.

Stacionare dažnai taikoma papildoma priežiūra: tepama alijošiaus kremu, skiriami vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), stebima, ar neatsiranda infekcija, o jei pažeidimas gilus – taikomos specialios sūkurinės vonios negyvų audinių šalinimui. Taip pat gali būti taikomi nauji, eksperimentiniai gydymo metodai, skirti pagerinti kraujotaką ir sumažinti uždegimą.

Pasveikimo eiga

Nušalimo atsigavimo procesas dažnai užsitęsia. Pradžioje vyrauja tirpimas, vėliau, atkuriant kraujotaką, atsiranda pulsuojantis skausmas, kuris gali tęstis kelis mėnesius. Dažnas simptomas – užsitęsęs jautrumas šalčiui, dilgčiojimas, „elektriniai šokai“, užsitęsęs skausmingumas, sumažėjęs jutimas. Gydymas gali trukti kelias savaites ar mėnesius, o galutinė chirurginė intervencija dažniausiai atliekama tik po pusmečio nuo patirtos traumos, kai aiškiai matyti, kurie audiniai neatsigauna.

Ar nušalimas palieka pasekmes?

Po sunkesnio nušalimo daliai žmonių lieka ilgalaikiai simptomai. Gali pasitaikyti stiprūs skausmai, nenormalūs pojūčiai galūnėse, ypač jautrumas šalčiui ar karščiui, per didelis prakaitavimas, sąnarių stingimas ar net artritas. Taip pat įmanomos komplikacijos, tokios kaip nervų pažaidžios, ilgalaikis tirpimas, lėtas nagų augimas ar jų netekimas, pakitusi odos spalva ar randai, infekcijos, pirštų netekimas ar galūnių amputacija, gangrena.

Prevencija: kaip apsisaugoti nuo nušalimo?

Pirmiausia svarbu įvertinti savo riziką – didesnę tikimybę nušalti turi naujagimiai ir vyresni žmonės, benamiai, asmenys, vartojantys kraujagysles sutraukiančius vaistus ar rūkantieji, sergantieji lėtinėmis ligomis, sunkiai praleidžiančiomis kraują, taip pat mėgstantys žiemos sportą ar dirbantys lauke.

• Jei šalta, geriausia kuo trumpiau būti lauke. Šaltomis dienomis rinkitės aktyvumą uždarose patalpose.
• Dėvėkite sluoksniuotą aprangą, o veidą, ausis ir galvą saugokite šaliku ar kauke, vilnone arba šiltu megztu ar fliso kepurėmis.
• Mūvėkite pirštines, storesnes kojines ar kelis jų sluoksnius, avėkite vandeniui atsparius batus.
• Rinkitės kiek laisvesnius drabužius, kad būtų užtikrinta gera kraujotaka.
• Nevartokite alkoholio ir nerūkytkite prieš eidami į lauką – tiek alkoholis, tiek rūkymas blogina kraujotaką ir šilumos išsaugojimą.
• Nesiruoškite į žiemos žygius ar išvykas vieni – esant pavojui, kolegos galės iškviesti pagalbą.
• Labai būkite atsargūs esant vėjuotam orui arba kai drabužiai permirko – net ir nedidelis vėjas stipriai sumažina „juntamos temperatūros“ lygį ir todėl šalčio poveikis pasireiškia greičiau.

Trumpai apie nušalimą

Nušalimas – tai audinių pažeidimas dėl stipraus šalčio. Dažniausiai nukenčia veidas, ausys bei galūnių pirštai. Pajutus nemalonius pojūčius, odos tirpimą ar atsiradus pūslių po sušildymo – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Tinkamas gydymas ir priežiūra padeda išvengti sunkių pasekmių, tačiau daliai žmonių gali likti ilgalaikiai simptomai ar net prireikti chirurginio gydymo vėlesniame etape.