Nušalimo priežastys ir požymiai (vaizdai)

Nedidelį nušalimą (frostnip) dažniausiai galima gydyti namuose be specialistų pagalbos.

Kaip elgtis įtarus nušalimą

Pajutę, kad oda gali būti nušalusi, svarbiausia kuo greičiau pasišalinti iš šaltos aplinkos. Jei rūbai šlapi, iš karto persirenkite į sausą aprangą – drėgmė tik didina nušalimo pavojų. Pažeistą vietą panardinkite į šilto (bet ne karšto) vandens vonelę – temperatūra turėtų būti apie 37–41 laipsnį pagal Celsijų, kad audiniai atitirptų saugiai. Karštesnio vandens naudoti nereikėtų, nes galite nudeginti odą.

Jei šilto vandens nėra, naudokite kūno šilumą: pavyzdžiui, sušalusias rankas prispauskite po pažastimis ar uždenkite ausis ir veidą sausomis rankomis. Svarbu nežaloti pažeistos srities: netrinkite, nes tai gali pakenkti audiniams dar labiau. Nenaudokite šildymo prietaisų – šildomų pagalvių, lempų, radiatorių ar židinio, nes tokiu būdu oda šyla netolygiai arba galite nudegti.

Sujautrėjus ar dilgčiojant šylant, tai – ženklas, kad kraujotaka atsinaujina. Oda gali parausti. Tačiau jei šylanti vieta lieka nutirpusi, pasidaro pūslėta ar išbrinksta, būtina kuo greičiau pasirodyti gydytojui.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą esant didesniam nušalimui

Sunkesnis nušalimas (frostbite) reikalauja skubios medikų pagalbos. Jei manote, kad nušalote, pabandykite kuo skubiau pasišalinti iš šalčio. Jei negalite tuojau gauti pagalbos, o nėra pavojaus, jog sušalimas vėl pasikartos (vėl užšals), pažeistą vietą šildykite taip pat, kaip ir esant lengvam nušalimui.

Labai svarbu: jei yra nors menkiausia tikimybė, kad atšilusi vieta vėl užšals, jos geriau nešildyti – pakartotinis užšalimas daro didžiulę žalą. Sergant nušalusiomis kojomis ar pirštais, venkite eiti pėstute, nebent be to išgyventi neįmanoma.

Kaip gydoma nušalusi oda ligoninėje

Ligoninės personalas nušalusias vietas dažniausiai ima šildyti vonelėje maždaug 15–30 minučių. Pūslės su skaidriu ar pienišku turiniu gali būti pašalinamos, užtepamas antiseptikas, vazelinas ar alavijų gelis. Pūslėse su krauju dažniausiai neliečiamos.

Siekdami apsaugoti audinius, medikai pažeistą vietą įtvirtina, pakelia ir perriša laisvai. Taip pat gali būti skiriamas ibuprofenas uždegimui slopinti, vakcina nuo stabligės, antibiotikai infekcijų prevencijai ar gydymui. Kai kuriems pacientams, jei atgaunama jutimo pojūtis, gali prireikti stipresnių nuskausminamųjų. Vėliau, gydantis ligoninėje, dažnai taikomos sūkurinės vonios ir kineziterapija, kad pagerėtų kraujotaka. Jei audiniai mirę, gali prireikti operacijos ar net amputacijos, bet ji sprendžiama tik po kelių savaičių, kai pažeidimas aiškus.

Prevencija – kas svarbiausia, norint išvengti nušalimo

Saugiausias būdas apsisaugoti – riboti laiką lauke per didelius šalčius. Jei visgi reikia išeiti, labai svarbu tinkamai apsirengti:

• Aprangos sluoksniavimas. Pirmiausia arčiausiai odos dėvėkite sintetinio audinio drabužius, jie sugeria drėgmę. Vidurinį sluoksnį rinkitės iš vilnos ar fliso, o viršutinį – vandeniui ir vėjui atsparų.
• Pėdų apsauga. Avėkite dvi poras kojinių – apatinę iš sintetinio audinio (kad drėgmė nesikauptų prie odos), o viršutinę – vilnonę ar vilnos mišinio. Batai turi būti nepraleidžiantys vandens, dengiantys čiurnas, o prireikus naudokite pėdų šildytuvus.
• Riešų ir rankų apsauga. Pirštinės – gera išeitis, tačiau kumštinės pirštinės saugo geriau. Galima dėvėti ir specialius pirštinių įdėklus, kad rankos išliktų sausos.
• Galvos, veido apsauga. Nepamirškite vilnonės ar vėjui atsparios kepurės ar galvos juostos, šaltu oru ji turi dengti ir ausis. Dėvėkite skarą ar veido kaukę, kuri apsaugos nosį bei veidą ir šildys įkvepiamą orą.

Svarbu pasirūpinti, kad visi sluoksniai būtų sausi, nes šlapi drabužiai ar batai ženkliai padidina riziką nušalti.

Ką dar būtina žinoti apie prevenciją

• Skysčių vartojimas. Prieš išeidami į lauką išgerkite pakankamai vandens ir pavalgykite. Alkoholis skatina greitesnius šilumos nuostolius, todėl jo venkite.
• Stebėkite orus. Rinkitės laiką išeiti pagal orų prognozes, o vėjui esant stipriam didėja ir šalčio poveikis. Turėkite atsargų nenumatytoms situacijoms.
• Planuokite savo maršrutą. Praneškite artimiesiems ar draugams, kur vykstate ir kada grįšite.
• Judesys padeda išlikti šiltam. Būkite aktyvūs, nes judesiai pagerina kraujotaką, tačiau nepamirškite neišsekinti organizmo – šalčio sąlygomis reikės daugiau energijos.