Žemas kraujospūdis: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Ortopostatinė hipotenzija, dar vadinama staiga sumažėjusiu kraujospūdžiu atsistojus, ypač dažnai pasireiškia žmonėms, vartojantiems vaistus nuo aukšto kraujospūdžio. Tačiau ši būklė gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių: nėštumo, stiprių emocinių reakcijų, aterosklerozės ar cukrinio diabeto. Vyresnio amžiaus asmenys, ypač turintys kraujospūdžio ar autonominės nervų sistemos sutrikimų, yra dar labiau linkę patirti ortopostatinę hipotenziją.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Žemas kraujospūdis gali būti susijęs su tam tikrais medikamentais ar ligomis. Vaistai, sukeliantys ortopostatinę hipotenziją, dažniausiai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

• Medikamentai, kurie skirti aukštam kraujospūdžiui mažinti. Tai gali būti diuretikai, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar AKF inhibitoriai.
• Kiti vaistai, kurių pašalinis poveikis – kraujospūdžio mažėjimas. Tarp jų nitratai, preparatai erekcijos sutrikimams gydyti, Parkinsono ligos vaistai, raminamieji, antipsichotikai, vaistai nuo depresijos.

Ortopostatinę hipotenziją taip pat gali sukelti:

• Skysčių ar elektrolitų trūkumas dėl viduriavimo, vėmimo, gausių mėnesinių ar kraujo netekimo.
• Kraujospūdžio kontrolės blogėjimas su amžiumi, ypač jei žmogus serga kitomis ligomis ar vartoja tam tikrus vaistus.

Be to, tokie sutrikimai kaip periferinė ar autonominė neuropatija, širdies ir kraujagyslių ligos, alkoholizmas bei mitybos nepakankamumas gali lemti šią būklę.

Žemo kraujospūdžio simptomai

Daugelis žemo kraujospūdžio požymių susiję su jo įtaka galvos smegenų ir kitų organų aprūpinimui krauju. Dažniausiai pasireiškia:

• Svaigimas ar neryškus matymas
• Silpnumas, nuovargis
• Pusiausvyros praradimas
• Agitacija, sumišimas, atminties ar elgesio pokyčiai
• Pykinimas
• Blanki, šalta ar prakaituota oda
• Nualpimas

Esant ypač žemam kraujospūdžiui, organizmui gali stigti deguonies, todėl gali sutrikti svarbiausių sistemų – širdies, smegenų, kvėpavimo – veikla. Ilgai trunkant šiam būklei, gresia sąmonės netekimas ar net šokas.

Kada žinoti apie žemą kraujospūdį?

Neretai žemas kraujospūdis nesukelia jokių sveikatos bėdų. Tačiau naujai atsiradę ar stiprėjantys simptomai – svarbus ženklas pasitarti su gydytoju. Specialistas įvertina ne tik simptomus, bet ir bendrą būklę, ligų istoriją, amžių. Apžiūros metu dažnai matuojamas kraujospūdis ir pulsas ramybės būsenoje, ką tik atsistojus ir praėjus kelioms minutėms po atsistojimo.

Diagnostikai papildomai gali būti paskirti širdies ritmo tyrimai (EKG, echoskopija), kraujo tyrimai dėl anemijos ar gliukozės svyravimų. Jeigu įtariami širdies ritmo sutrikimai, kartais rekomenduojama ilgalaikė stebėsena specialiu įrenginiu. Esant poreikiui, atliekamas fizinio krūvio testas ar net „tilt table“ tyrimas, kuris padeda įvertinti organizmo reakcijas keičiant padėtį.

Kaip gydyti žemą kraujospūdį?

Apie žemą kraujospūdį dažnas sužino tik atsiradus varginantiems simptomams. Nedidelei daliai žmonių pakanka koreguoti įpročius ar mitybą, tačiau kai kuriems prireikia vaistų.

Ką keisti kasdienėje rutinoje?

• Padidinti druskos kiekį racione (jei gydytojas neprieštarauja).
• Daugiau gerti skysčių be alkoholio, ypač karštu metu ar sergant virusinėmis infekcijomis.
• Mažinti alkoholio kiekį.
• Vengti ilgo stovėjimo, sunkių fizinių užduočių ar ilgo buvimo karštoje vonioje bei duše.
• Fizinis aktyvumas pagerina kraujotaką.
• Lėtai keltis iš lovos, prieš atsistojant šiek tiek pamankštinti pėdas, iš pradžių pasėdėti ant lovos krašto.
• Miegant šiek tiek pakelti lovos galvūgalį.
• Rinktis dažnesnius, bet mažesnius valgius, riboti angliavandenius ir pailsėti po valgio.
• Kartais praverčia kompresinės kojinės, kad daugiau kraujo išliktų viršutinėje kūno dalyje.

Vaistai, skiriami esant žemam kraujospūdžiui

Jei gyvensenos pokyčiai nepadeda, skiriami specifiniai vaistai:

• Fludrokortizonas padeda organizmui sulaikyti daugiau natrio bei skysčių, todėl kraujospūdis pakyla. Šis vaistas reikalauja stebėti, kad organizmui netrūktų kalio.
• Midodrinas padeda padidinti kraujospūdį, veikdamas mažąsias kraujagysles. Paprastai vartojamas ortopostatinės hipotenzijos atveju, kai yra nervinės sistemos problemų.

Galimos komplikacijos

Nors dažniausiai žemas kraujospūdis nėra pavojingas, dėl jo atsiradęs galvos svaigimas ar nualpimai gali sukelti kritimus ir traumas. Ilgainiui organizmas gali mėginti “kompensuoti” per greitu ar stipriu širdies darbu, o tai kartais baigiasi širdies, smegenų kraujotakos sutrikimais ar net tromboze. Itin kritiškai sumažėjus kraujospūdžiui, gresia šokas – gyvybei pavojinga būsena.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

• Jei jaučiate bent vieną iš anksčiau minėtų simptomų.
• Jeigu pastebite, kad simptomai pasikartoja ar stiprėja.
• Jei žemas kraujospūdis atsiranda pradėjus vartoti naujus vaistus ar papildus.

Pagrindinės mintys

Neretai žemas kraujospūdis praeina nepastebėtas ir nesukelia sunkumų. Tačiau simptomai – ženklas neatidėlioti vizito pas gydytoją. Laiku įvertinus situaciją ir pritaikius tinkamą gydymą, galima išvengti rimtų pasekmių.

Kas dažniausiai lemia žemą kraujospūdį?

• Skysčių trūkumas (dehidratacija)
• Nėštumas
• Stiprios emocijos ar patiriamas stresas
• Kraujavimo ar kraujo donorystės pasekmės
• Perkaitimas
• Ligos ar traumos
• Tam tikri vaistai

Kada kraujospūdis jau per žemas?

Laikoma, kad kraujospūdis mažesnis nei 90/60 yra žemas. Tačiau kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normalu. Rizika kyla tik tada, kai žemo kraujospūdžio fone atsiranda simptomų, trikdančių kasdienį gyvenimą.