MRSA: simptomai, priežastys, gydymas ir rizikos veiksniai

Stafilokokinės infekcijos paprastai yra gydomos antibiotikais, tačiau dalis jų padermių, tokios kaip MRSA, per laiką tapo atsparios daugeliui anksčiau veiksmingų vaistų. MRSA, pirmą kartą aptikta 1961 metais, dabar nebepasiduoda penicilinams – prie tokių priskiriamas amoksicilinas, meticilinas, oksacilinas, penicilinas bei kiti dažnai naudojami antibiotikai, priklausantys cefalosporinų grupei.

Antibiotikų atsparumo priežastys

MRSA ir kitų bakterijų atsparumas dažnai kyla dėl perteklinio ir neteisingo antibiotikų vartojimo. Pavyzdžiui, antibiotikai dažnai vartojami net tuomet, kai liga yra sukelta virusų, nors tokiu atveju vaistai nėra veiksmingi. Pernelyg dažnas antimikrobinių – mikrobų naikinimui skirtų medžiagų – naudojimas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams ar žemės ūkyje, prisideda prie vis didesnio bakterijų atsparumo.

Nors kai kurie antibiotikai vis dar veikia prieš MRSA, bakterija nuolat prisitaiko. Todėl mokslininkams sunku spėti kurti naujus veiksmingus vaistus.

Kaip plinta MRSA

MRSA yra užkrečiama infekcija, plintanti kontakto būdu. Užsikrėsti galima tiesiogiai liečiantis prie bakteriją turinčio žmogaus ar kontakto su užkrėstais paviršiais. Maždaug 2 proc. žmonių gali nešioti MRSA bakteriją, patys nejaučiant jokių simptomų, tačiau užkratas tokiu būdu išplinta ir kitiems.

Gydymo įstaigose MRSA dažniausiai perduodama per žaizdas, užterštas rankas bei po įvairių invazinių procedūrų, pavyzdžiui, operacijų.

MSSA ir MRSA palyginimas

Be MRSA egzistuoja ir kita dažna stafilokoko forma – MSSA (meticilinui jautrus auksinis stafilokokas). Jos skirtumas tas, kad MSSA daug rečiau būna atspari dažniausiai skiriamiems antibiotikams – penicilinams, kurie MRSA neveikia. Visgi MSSA taip pat gali sukelti odos infekcijas, o patekus į organizmą – plaučių uždegimą ar kraujo infekcijas.

MRSA rizikos veiksniai

MRSA dažniau pasireiškia asmenims, kurių imunitetas yra susilpnėjęs. Tokie žmonės dažnai gydomi ligoninėse, slaugos ar kitose ilgalaikės priežiūros įstaigose. Tokios infekcijos vadinamos su sveikatos priežiūra susijusiomis (HA-MRSA).

Rizikos padidėjimą lemia:

• gydymasis ligoninėje,
• naudojimasis invaziniais medicininiais prietaisais (pvz., kateteriais),
• gyvenimas ilgalaikės priežiūros įstaigose.

Infekcijos dažnai atsiranda chirurginių žaizdų, kateterių ar kitų invazinių prietaisų vietose. Įgyvendinus prevencijos priemones, kai kurių infekcijų atvejų galima sumažinti net iki 70 proc.

Tačiau MRSA galima užsikrėsti ir už gydymo įstaigų ribų.

Bendruomenėje įgyjama MRSA (CA-MRSA)

MRSA pasitaiko ir tarp visiškai sveikų žmonių, kurie niekada nesilankė gydymo įstaigose. Tokios infekcijos vadinamos bendruomenėje įgytomis (CA-MRSA). Dažniausiai jos plinta ten, kur žmonės glaudžiai bendrauja ar turi daug odos kontakto – pvz., sporto komandose, kariuomenėje, kalėjimuose ar vaikų darželiuose.

Kai kurie rizikos veiksniai:

• kontaktiniai sportai,
• gyvenimas ar lankymasis perpildytose vietose,
• lytiniai santykiai tarp vyrų,
• žIV infekcija.

CA-MRSA dažniausiai sukelia lengvas odos infekcijas, tačiau kartais jos gali būti ir sunkios. Šios infekcijos dažniau pasitaiko jauniems žmonėms.

MRSA nustatymas

MRSA diagnozė priklauso nuo to, kuri kūno vieta yra paveikta. Norint nustatyti, ar sergate MRSA, gydytojas gali paimti kraujo, šlapimo, atsikosėtos gleivės, žaizdos audinio ar odos ir nosies tepinėlio mėginius. Vėliau šie mėginiai tiriami laboratorijoje, ieškant bakterijų, atsparių vaistams.

MRSA gydymas

Kiekvieno paciento gydymas priklauso nuo infekcijos tipo ir vietos. Pavyzdžiui, jei infekcija apsiriboja tik oda, gali užtekti pūlinio išvalymo ar smulkios operacijos. Kai kuriais atvejais skiriami specialiai MRSA naikinantys antibiotikai.

• Pūlinio ar žaizdos skysčio pašalinimas
• Chirurginis užkrėsto audinio pašalinimas
• Antibiotikai, kurie veikia prieš MRSA

Lengvos odos infekcijos neretai gydomos ambulatoriškai. Rimtesniais atvejais prireikia gydymo ligoninėje, kai antibiotikai leidžiami tiesiai į veną. Svarbu, kad abscesų žmonės nebandytų gydyti savarankiškai – savarankiškas gydymas gali pabloginti būklę.

Nors abiejų tipų MRSA atmainas sukelia ta pati bakterija – auksinis stafilokokas, jų atsparumas ir gebėjimas sukelti ligą skiriasi. HA-MRSA atspari daugiau antibiotikų nei CA-MRSA, todėl gydytojas gali parinkti skirtingus gydymo būdus.

Meticilinui MRSA yra atspari, tačiau egzistuoja kiti antibiotikai, kurie vis dar padeda įveikti šią bakteriją. Kokie vaistai veiks ligą, sprendžiama pagal konkrečią atmainą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai MRSA infekcijas galima gydyti, bet jos gali būti pavojingos, ypač jei sparčiai plinta. Dėmesio reikėtų atkreipti, jei pastebite skausmingą, plintantį odos pūlinį ar paraudimą. Raudonos gyslos, plintančios nuo infekcijos židinio, gali reikšti, kad bakterija pateko į kraują – tuomet būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.

• Infekcija negerėja praėjus 3–4 paroms nuo gydymo pradžios
• Bėrimas plinta
• Pakyla temperatūra arba karščiavimas stiprėja

Asmenys su silpnesniu imunitetu ypač jautrūs sunkioms MRSA infekcijos formoms. Jei turite imuninę sistemą silpninančių būklių ir įtariate infekciją, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju.

Ar verta nerimauti dėl MRSA?

Dauguma atvejų MRSA sukelia lengvas odos infekcijas, tačiau kartais liga tampa pavojinga, jei bakterijos išplinta po visą organizmą ar pažeidžia širdį, sukelia sepsį. Tokiais atvejais infekcija gali kelti rimtą grėsmę gyvybei.

Jau esant pirmiems infekcijos požymiams verta kreiptis į gydytoją – tai padeda laiku paskirti tinkamą gydymą ir sustabdyti bakterijos plitimą.

Kaip apsisaugoti nuo MRSA?

MRSA bakterijos ant tokių paviršių kaip baldai ar rankšluosčiai gali išlikti kelias valandas ar net savaites, todėl užsikrėtęs asmuo gali nesunkiai perduoti infekciją aplinkiniams.

• Nevartokite bendrai asmeninių daiktų – rankšluosčių, skutimosi peiliukų
• Dažnai plaukite rankas
• Naudokite rankų dezinfekantą, jei vandens ir muilo nėra šalia
• Dažnai keiskite patalynę ir rankšluosčius
• Laikykite žaizdas ir įpjovas švarias, uždengtas pleistru
• Jei sportuojate, atidžiai stebėkite odos pažeidimus
• Valykite dažnai liečiamus paviršius – jungiklius, vandens čiaupus – dezinfekciniu skysčiu

Kasdienybė su MRSA

Sergant MRSA, ypač svarbi gera asmens higiena, kad bakterijos nebūtų perduotos kitiems. Rankų plovimas, prausimasis duše ar vonioje – būtinas kasdien.

• Venkite liesti infekuotų žaizdų
• Jei tenka prisiliesti – būtinai nusiplaukite rankas
• Apdenkite žaizdas pleistru
• Kosint ar čiaudint uždenkite burną ir nosį servetėle, po to nusiplaukite rankas
• Atsargiai elkitės su žmonėmis, kurių imunitetas nusilpęs
• Kol žaizdos nesugijo, venkite sporto salių, baseinų ir kontakto sporto
• Kol žaizdos atviros – nesilankykite kirpykloje, manikiūro ar masažo kabinetuose

MRSA gali sirgti ir gyvūnai, jie gali užkrėsti žmones – tiek aktyvia, tiek besimptome forma. Jeigu įtariate, kad jūsų augintinis serga, apsilankykite pas veterinarą, kuris atliks tyrimus ir paskirs gydymą pagal poreikį.

Pagrindiniai akcentai

Nors MRSA dažniausiai pasireiškia kaip lengva odos infekcija, kai kuriais atvejais bakterija gali plisti ir sukelti sunkias komplikacijas. Dėl šios priežasties patariama nelaukti ir pasitikrinti pas gydytojus, jeigu kyla įtarimas dėl MRSA.

Antibiotikų atsparumas apsunkina gydymą, bet egzistuoja vaistų, kurie vis dar veikia prieš šias bakterijas. Svarbiausia – užtikrinti tinkamą higieną, ypač dažnai plauti rankas, tam, kad liga neišplistų.