Tinea versicolor: priežastys, simptomai ir gydymas

Tinea versicolor, dar vadinama pityriazė versicolor, – tai grybelinė odos liga, kuri pasireiškia smulkiomis, spalvą keičiančiomis dėmelėmis. Šią būklę sukelia natūraliai ant odos gyvenanti mielė, kuri pradeda nevaldomai daugintis ir provokuoja išbertą odą.

Kaip atrodo tinea versicolor

Šios ligos metu odoje atsiranda spalvos pakitimų – dėmių ar lopinėlių, kurie būna baltos, rausvos, rusvos arba pilkšvos spalvos. Jie dažniausiai skiriasi nuo aplinkinės odos atspalvio – gali būti šviesesni ar tamsesni. Tokie pakitimai neretai pasitaiko ant krūtinės, nugaros, kaklo ar rankų, tačiau gali atsirasti ir kitose kūno vietose.

• Dėmelės paprastai yra sausos, pleiskanojančios.
• Jas gali šiek tiek niežėti, bet dažniausiai nejuntamos.
• Per šiltas ir drėgnas orų sąlygas bėrimas išryškėja, žiemą gali sumažėti.
• Dėmelės netolygiai įdega – įdegio metu jos tampa dar pastebimesnės.

Tinea versicolor ant veido

Nors kartais liga pasireiškia ir veido srityje, dažniausiai čia aptinkamos visai kitokios odos ligos. Pavyzdžiui, seborėjinis dermatitas (paprastai vadinamas pleiskanomis) pasireiškia niežtinčiais, pleiskanojančiais raudonais plotais, kurie dažniau išberiami riebesnėse vietose: ant galvos, veido šonuose, antakiuose, vokų, nosies ar barzdos srityse.

Seborėjinio dermatito bėrimai nuo tinea versicolor skiriasi išvaizda – jie dažnai raudoni, pleiskanojantys, galintys byrėti ant plaukų ar rūbų. Tamsesnio gymio žmonėms šios dėmės gali būti dar šviesesnės arba tamsesnės už natūralią odos spalvą, o šviesios odos atveju bėrimai bus labiau rausvi. Šis dermatitas gali būti vadinamas ir seborėjine egzema, o kūdikiams – lopšio kepurėle.

Mokslininkai spėja, kad seborėjinio dermatito simptomus taip pat gali sukelti tie patys grybeliai, kurie provokuoja ir tinea versicolor.

Kuo tinea versicolor skiriasi nuo vitiligo?

Vitiligo – kita odos liga, kuri dažnai painiojama su tinea versicolor dėl balto pigmento dėmių. Tačiau ši liga susiformuoja dėl autoimuninio proceso, kai organizmo imuninė sistema naikina pigmentą gaminančias ląsteles – dėl to odos vietos tampa visiškai baltos, be jokio diskomforto ar niežėjimo. Vitiligo bėrimai dažniau yra lygūs, ne kaip tinea versicolor, kur oda gali būti šiurkšti ar pleiskanojanti. Vitiligo pažeistos vietos pastebimesnės tamsesnio gymio žmonėms.

Kuo skiriasi tinea versicolor ir pityriazė rosea?

Pityriazė rosea – dar viena dažnai su tinea versicolor painiojama odos liga. Ji dažniausiai prasideda viena didesne, pleiskanojančia dėme, vadinama „motinine plokštele“, kuri dažniausiai matoma ant krūtinės, pilvo, veido ar nugaros. Vėliau atsiranda mažesnių „vaikinių dėmių“, sudarančių eglutės piešinį.

Šios bėrimo dėmės tamsesnėje odoje paprastai būna purpurinės ar raudonai rudos, šviesioje – rožinės arba lašišos spalvos. Nors kai kuriems žmonėms bėrimas šiek tiek niežti, dažniausiai niežulys nėra išreikštas. Manoma, kad pityriazė rosea turėtų būti susijusi su kai kurių virusų, ypač herpeso, aktyvacija.

Kas lemia tinea versicolor atsiradimą?

Malassezia genties mielės – natūralūs mūsų odos gyventojai. Paprastai jie nekelia rūpesčių, tačiau tam tikromis sąlygomis grybeliai pradeda sparčiai daugintis ir sukelia ligos simptomus.

• Didesnė rizika atsiranda turint riebią odą, daug ir stipriai suprakaitavus.
• Dažniau liga pasireiškia gyvenant šiltesnio klimato vietose, esant hormonų svyravimams arba susilpnėjus imuninei sistemai.

Ši grybelinė infekcija nėra užkrečiama ir pasireiškia tiek šviesios, tiek tamsios odos žmonėms. Dažnesnė paaugliams ir jaunoms moterims, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kai kuriuos žmones liga vargina vis grįžtančiais atvejais ir gali neigiamai veikti emocinę savijautą.

Kaip nustatoma tinea versicolor?

Dažniausiai gydytojas šią ligą įvertina tiesiog apžiūrėjęs bėrimą. Jei reikia tikslesnės diagnostikos, gali būti atliekami šie tyrimai:

• Specialiu ultravioletiniu šviesos šaltiniu (Wood’o lempa) apžiūrint odą, tinea versicolor dėmės gali švytėti vario oranžine spalva.
• Mikroskopinis tyrimas: nuo odos nugrandyta medžiaga užpilama kalio šarmo tirpalu ir tiriama mikroskopu.
• Odos biopsija: paimama nedidelė odos dalis ar pleiskanos ir tiriamos laboratorijoje.

Tinea versicolor gydymas

Gydant šią grybelinę infekciją, efektyviausi yra antimikotiniai vaistai tepamieji ar geriami preparatai. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo bėrimo dydžio, vietos bei storio.

• Vietiškai veikiantys antimikotiniai vaistai – patepami ant bėrimų kaip losjonas, kremas, šampūnas, putos ar muilas. Galima rinktis vaistinėse parduodamus produktus, kurių pagrindą sudaro klotrimazolas, ketokonazolas, mikonazolas, cinko-piritionas, seleno sulfidas, terbinafinas.
• Jei dėmės labai išplitusios ar nuolat atsinaujina, gali būti skiriamos antimikotinės tabletės, kurioms reikia recepto.

Nors grybelis išnyksta, odos spalva gali normalizuotis tik po kelių mėnesių ar net iki metų.

Gydymas natūraliomis priemonėmis

Norintys natūralesnių sprendimų, gali pasigaminti odos priežiūros priemonių iš turimų virtuvėje natūralių ingredientų, nors jų veiksmingumą įrodančių patikimų tyrimų kol kas nėra.

• Aloe vera – tyrimai rodo, kad didelė šio augalo ekstrakto koncentracija gali padėti sulėtinti ar užkirsti kelią grybelio augimui.
• Medus – pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, padeda greičiau gyti žaizdoms, gali palengvinti ir tinea versicolor simptomus, ypač sumaišytas su alyvuogių aliejumi ir bičių vašku.
• Ciberžolė – tradicinėje Tailando medicinoje šis imbierinių šeimos augalas naudojamas bėrimams gydyti ir kaip priešgrybelinė medžiaga. Yra tyrimų, rodančių ciberžolės veiksmingumą gydant įvairias odos ligas.

Tinea versicolor valdymas ir prevencija

Kadangi ši grybelinė infekcija linkusi atsinaujinti, ypač šiltu bei drėgnu metų laiku, verta žinoti pagrindinius ligos valdymo principus:

• Venkite riebių kosmetinių priemonių.
• Stenkitės mažiau būti saulėje – saulės spinduliai gali išprovokuoti ar sustiprinti dėmeles. Įdegusios jos tampa labiau matomos.
• Užsiimant veikla lauke, prieš tai kelias dienas naudokite antigribelinį šampūną.
• Kasdien tepkite odą plataus spektro, neriebiu kremu su ne mažesniu kaip 30 SPF apsaugos faktoriumi.
• Rinkitės laisvus drabužius iš natūralių, kvėpuojančių audinių – ypač jei gausiai prakaituojate.
• Esant polinkiui, profilaktiškai naudokite gydomuosius prausiklius – kartą per savaitę kelis mėnesius.

Tinea versicolor gijimo procesas

Nepašalinus grybelio, bėrimas paprastai neišnyksta savaime. Pradėjus gydymą, pleiskanojamų plotų oda ima gyt – suminkštėja ir tampa lygesnė per 2–4 savaites. Tačiau pakitusi odos spalva gali užtrukti kelis mėnesius ar net iki metų, kol visiškai susilygins su aplinka. Šilto klimato vietovėse liga dažnai atsinaujina vasarą, todėl kai kada tenka ilgesnį laiką naudoti vaistus ar gydomąsias priemones, kad simptomai ar odos spalvos skirtumai nekeltų rūpesčių.