Smegenų sutrenkimai: požymiai, simptomai ir gydymas

Smegenų sutrenkimas – tai viena dažniausių ir lengviausių galvos traumų formų, kurios priežastimi dažnai tampa netikėtas smūgis ar stiprus sutrenkimas galvai. Šis terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio „stipriai sukrėsti“.

Sutrenkimo rizika

Smegenų sutrenkimai dažnai pasitaiko sportuojant, ypač kontaktiniuose žaidimuose. Kitaip nei manoma, tokio pobūdžio galvos trauma gali ištikti ir esant kitoms situacijoms – tai automobilio ar dviračio avarijos, darbo vietoje patirtos traumos, nelaimingi atsitikimai namuose, nukritimai ar net konfliktai.

• Vaikų ir pagyvenusių žmonių griuvimai
• Sportas be tinkamos apsaugos ar priežiūros
• Kelių eismo ar buitiniai įvykiai
• Fizinė prievarta ar smūgiai objektais
• Karinės tarnybos metu patiriamos traumos
• Ankstesnės galvos traumos

Netiesioginiai sužeidimai, tokie kaip pavyzdžiui kaklo sukimas avarijoje ar stiprus sprogimo smūgis, taip pat gali sukelti sutrenkimą.

Kaip veikia smegenų sutrenkimas?

Mūsų galvos smegenys sudarytos iš nesunkiai pažeidžiamos minkštos medžiagos, apsaugotos kaukole ir apsuptos smegenų skysčio. Staigus ar stiprus smūgis gali sujudinti galvos smegenis, dėl to gali atsirasti kraujosruvų, pakenkti kraujagyslėms ar nervams. Dėl šios priežasties žmogaus smegenys laikinai nustoja veikti įprastai – gali sutrikti pusiausvyra, pasitaiko laikinas sąmonės netekimas, matymas tampa neaiškus, o galvoje jaučiamas keistas sunkumas ar sąmyšis.

Sutrenkimai sporte

Tiek profesionalai, tiek mėgėjai, sportuodami susiduria su smegenų sutrenkimo rizika. Ypač pavojinga į žaidimą grįžti per anksti, jei vis dar juntami simptomai – tai gali lemti antrą traumą ir sunkesnius padarinius: lėtinius galvos skausmus, atminties ar mokymosi sutrikimus.

Moteriai būdingi simptomai

Neretai smegenų sutrenkimą atpažinti tampa sudėtinga – išorinių žymių gali nebūti, o požymiai pasireiškia iš lėto arba užtrunka keletą dienų. Dažniausi fiziniai, emociniai ar pažintiniai simptomai po sutrenkimo yra šie:

• Dezorientacija ar sumišimas
• Nekoordinuoti judesiai
• Užsitęsusi kalba
• Pykinimas ar vėmimas
• Galvos skausmas
• Pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas
• Matymo pablogėjimas
• Jautrumas šviesai ar garsui
• Bendras nuovargis, mieguistumas
• Spengimas ausyse
• Dirglumas, nuotaikos svyravimai
• Sunkumai susikoncentruojant
• Atminties praradimas
• Mieguistumas ar nuovargio pojūtis
• Laikinas sąmonės netekimas
• Dažnas žodžių kartojimas ar užmiršimas
• Lėtesnė reakcija
• Nemiga
• Depresijos požymiai
• Pakitęs skonio ar kvapo pojūtis

Sutrenkimai vaikystėje ir kūdikystėje

Vaikai, dėl didesnės galvos proporcijos, smegenų sutrenkimą patiria dažniau nei suaugusieji. Augantiems paaugliams didėja ir rizika, nes dažnai jie būna neatsargesni.

Jeigu vaikas parodė galvos traumos požymių, svarbu bent pirmąją parą jį nuolat stebėti. Prieš duodami bet kokių vaistų (ypač aspirino ar ibuprofeno), visuomet pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie jų gali padidinti kraujavimo riziką.

• Galvos skausmas
• Svaigimas
• Sutrikusi pusiausvyra
• Pykinimas ar vėmimas
• Nuovargis
• Jautrumas triukšmui ar šviesai
• Mąstymo lėtėjimas, sunkumai susikaupti
• Blogesnė atmintis ar dėmesys
• Padidėjęs dirglumas, liūdesys, nerimas
• Miegas tampa neįprastas

Kūdikiais ir mažais vaikais besirūpinantiems tėvams svarbu įvertinti net ir nedidelius elgesio ar įpročių pokyčius, nes patys vaikai savo būklės neapibūdina. Įspėjamieji ženklai:

• Sutrikęs valgymo ar miego ritmas
• Prarastas susidomėjimas žaislais
• Nestabilumas žengiant
• Tuščias žvilgsnis
• Kalbos problemos (jei jau kalba)
• Išsiskiriantis verkimas, kurio nepavyksta nuraminti
• Atsisakymas valgyti ar žįsti
• Emocinis nestabilumas
• Neatlieka įprastų naujų įgūdžių
• Didelės mėlynės, iškilimai kitose vietose nei kakta

Diagnozavimas

Smegenų sutrenkimą turintys asmenys dažnai visiškai pasveiksta tinkamai gydydamiesi. Svarbiausia – kuo greičiau kreiptis į gydytoją, ypač jei pastebite rimtų simptomų.

Gydytojas paklaus apie incidento aplinkybes ir simptomus, paprašys atlikti paprastus klausimus orientacijai ir atminčiai įvertinti. Taip pat gali būti atliekami koordinacijos ir refleksų testai. Kai kuriais atvejais, norint atmesti rimtesnius pažeidimus ar vidinius kraujavimus, prireikia galvos kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo.

Pavojingi simptomai, kuriems būtina pagalba

• Silpnumas rankose ar kojose
• Labai išblyškusi oda ilgiau nei valandą
• Elgesio pokyčiai
• Stipri orientacijos stoka
• Nerišli kalba
• Sunkumai mąstant
• Netikslūs judesiai, griuvimai
• Vėmimas ar nuolatinis pykinimas
• Išplėsti vyzdžiai
• Užsitęsęs spengimas ausyse
• Priepuoliai ar traukuliai
• Galvos svaigimas, kuris nepraeina
• Nėra jokio būklės pagerėjimo
• Sąmonės netekimas ilgiau nei pusę minutės
• Didėjantis galvos skausmas
• Tekantis kraujas ar skystis iš nosies, ausų

Gydymo ir grįžimo prie įprastų veiklų rekomendacijos

Dažniausiai hospitalizacijos neprireikia, o gydytojas suteikia informaciją, kaip saugiai pasveikti namuose. Jei simptomai blogėja, po 24–72 valandų būtina pakartotinė gydytojo apžiūra. Ką daryti namuose?

• Pailsėkite. Bent 2 paros po traumos venkite aktyvių veiklų ir stipriai dirginančių stimulo (garsios muzikos, ryškios šviesos, daug ekrano laiko). Sukeliamas krūvis galvos smegenims gali sulėtinti gijimą.
• Netęskite sportinių ar fiziškai aktyvių veiklų, kol visi simptomai pilnai neišnyks ir gydytojas nepatvirtino, kad galite grįžti prie jų saugiai.
• Pavojus – pakartotinės traumos. Jei galvos smegenims tenka antras smūgis neatsigavus po ankstesnio, padariniai gali būti itin žalingi (ilgalaikiai sutrikimai, patvarūs galvos skausmai ar net nuolatinė negalia).
• Jei reikia, skausmui malšinti rinkitės gydytojo rekomenduotus vaistus – svarbu vengti kraujo skystinimo vaistų (pavyzdžiui, ibuprofeno), o pasirinkti acetaminofeną.

Leiskite organizmui gyti — daugiau ilsėkitės, tačiau visiškai neatsisakykite kasdienių veiklų. Stebėkite, kas išprovokuoja simptomus ir venkite tų dirgiklių, kol nepasijusite geriau. Tarp kitko, labai svarbu gerti daug vandens ir atsisakyti alkoholio.

Sveikimo eiga po smegenų sutrenkimo

• Pirmoji fazė – ūmūs simptomai. Tai laikas nuo traumos iki būklės pagerėjimo pradžios. Paprastai trunka iki 3 dienų. Jei pasireiškia grėsmingi simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Svarbiausia – poilsis, pakankamas skysčių kiekis ir subalansuota mityba.
• Antroji fazė – sveikimas. Kai simptomai ima slūgti, galite pamažu didinti fizinį ir protinį aktyvumą, tačiau iškart nutraukite veiklą, jei pajutote pablogėjimą. Gydytojas nurodys, kada galite grįžti į sportą ar kitas veiklas. Vaikams arba studentams rekomenduojama sumažinti krūvį mokykloje.
• Trečioji fazė – visiškas pasveikimas. Dažniausiai iki pilno pasveikimo prireikia 14–30 dienų, priklausomai nuo amžiaus ir traumos sunkumo. Pagrindiniai rodikliai: galimybė grįžti prie darbo arba mokyklos ir atnaujinti fizinį aktyvumą.

Kokios gali būti komplikacijos?

Po sutrenkimo pasitaiko ilgalaikių liekamųjų reiškinių – vadinamasis potrauminis sindromas. Tai gali būti užsitęsę galvos skausmai, sunkumai susikoncentruoti, atminties sutrikimai, nuotaikų svyravimai, svaigimas ar nemiga. Simptomai gali pasirodyti net tik praėjus savaitei ar daugiau nuo traumos. Pastebėjus šiuos požymius, ypač svarbu vengti bet kokios veiklos, kuri kelia riziką patirti antrą sutrenkimą.

Pagal gydytojo rekomenduojamą planą vertėtų aktyvumą didinti palaipsniui. Vaikams neretai rekomenduojamas trumpesnis laikas mokykloje ar mažesnis veiklų kiekis.

Kaip galima apsisaugoti?

Smegenų sutrenkimas – netikėtas įvykis, tačiau kai kurios paprastos prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką:

• Naudokite galvos ir kūno apsaugos priemones sportuojant, važiuojant dviračiu ar užsiimant ekstremaliomis veiklomis. Svarbu, kad įranga tiktų ir būtų geros būklės.
• Visada segėkite saugos diržą keliaudami automobiliu, laikykitės greičio apribojimų ir nevairuokite apsvaigę, nes dėl to suprastėja reakcijos greitis.
• Venkite konfliktų ir muštynių, nes fizinės kovos yra viena dažnesnių priežasčių.
• Rūpinkitės namų saugumu – patraukite kliūtis, apšvieskite koridorius, apsaugokite langus ar laiptų prieigas, ypač jei namuose gyvena vaikai.
• Reguliariai mankštinkitės – sustiprėję raumenys ir geresnė pusiausvyra padeda išvengti griuvimų.

Santrauka

Galvos smegenų sutrenkimas – lengviausia, tačiau vis dar rimta smegenų trauma, kurią gali sukelti bet koks staigus smūgis ar kritimas. Svarbiausia suteikti sau ar artimajam pakankamai poilsio, stebėti sveikatos būklę ir, kilus abejonėms, kreiptis į gydytoją. Grįžimas prie įprastų veiklų turi vykti pamažu ir tik simptomams pilnai išnykus. Taip sumažinsite komplikacijų riziką ir užtikrinsite pilną pasveikimą.