Kas yra Peyronie liga (varpos iškrypimas)?

Peyronie liga – tai būklė, kai erekcijos metu varpa išsilenkia ar pasisuka neįprastai, dažnai pasireiškia ir skausmas. Nors lengvas varpos lenkimas yra natūralus ir daugeliui vyrų pasitaiko nuo gimimo, pati liga nustatoma tik tuomet, kai iškrypimas tampa ryškesnis ir trukdo lytiniam gyvenimui arba sukelia diskomfortą.

Kas vyksta sergant Peyronie liga

Ligos esmė glūdi varpos audinyje susidarančiose randiniuose plokštelėse. Šios plokštelės – tai sukietėję randai po varpos oda, kurie nestumdosi ir nesiplečia erekcijos metu, todėl varpa ima linkti į tą pusę, kur atsiradęs randas. Priklausomai nuo plokštelės vietos, varpa gali krypti aukštyn, žemyn ar į šoną. Kartais mažėja varpos ilgis bei storis.

Ligos paplitimą sunku tiksliai nustatyti – daugelis jaučiasi nejaukiai ir nesikreipia pagalbos. Manoma, kad liga paveikia iki 10 % vyrų. Sunkiu atveju varpa gali taip išsikrypti, jog lytiniai santykiai tampa skausmingi ar net neįmanomi. Retkarčiais randinis audinys pažeidžia struktūras, atsakingas už standžią erekciją, ir pasireiškia erekcinė disfunkcija.

Kaip ir kodėl atsiranda Peyronie liga

Varpoje yra dvi rūšys audinio: viena – tai du cilindrai, kurie užsipildo krauju ir leidžia pasiekti erekciją, o kita – juos gaubianti tvirta membrana (tunica albuginea). Kai šioje membranoje ima formuotis randas, vadinamas plokštele, jis netenka elastingumo – erekcijos metu aplinkiniai audiniai plečiasi, bet ten, kur yra plokštelė, – ne. Dėl to varpa traukiasi ir linksta nuo tos vietos.

Kas tiksliai lemia tokių randų susiformavimą, nėra aišku. Dažnai jie atsiranda po nedidelių, net nepastebimų traumų – sekso, sporto ar atsitiktinių susimušimų metu. Nebūtina jausti didesnio skausmo ar būti pastebėjus traumą. Organizmas, gydydamas mikrotraumą, pradeda kaupti jungiamąjį audinį, ir nuo to prasideda lėtinė uždegimo bei randėjimo grandinė.

Kas labiau rizikuoja susirgti

• Amžius. Dažniausiai liga diagnozuojama vyrams nuo 50 iki 59 metų. Tikėtina, kad su amžiumi audiniai tampa mažiau elastingi, o mažesnės traumos gyja sunkiau.
• Autoimuninės ligos. Kai kurioms autoimuninėms ligoms būdingas polinkis sukelti uždegimą ir randėjimą įvairiuose organuose, įskaitant varpos audinius.
• Jungiamojo audinio ligos. Sergant tokiomis būklėmis, kaip Dupuytreno kontraktūra, sclerodermija ar padų fascito uždegimas, padidėja rizika, nes organizmo jungiamasis audinys linkęs tankėti ir randėti.
• Paveldimumas. Jei artimi šeimos nariai (pvz., tėvas ar brolis) serga Peyronie liga, rizika taip pat padidėja.
• Diabetas. Sergant cukriniu diabetu dažnai vystosi erekcinė disfunkcija, kas labiau linkusiems priveda prie šios ligos išsivystymo.
• Hormono testosterono trūkumas. Mažas šio hormono kiekis lėtina audinių gijimą, kas ilgainiui gali nulemti rando formavimąsi.
• Traumos ar gydymai. Riziką didina šlaplės kateteriai, cistoskopijos, šlapimo takų operacijos, sportas ir intensyvus seksas.

Kokie požymiai ir simptomai

• Kieti guzeliai ar plokštelės vienoje ar keliose varpos pusėse
• Pastebimas varpos lenkimas (esant ar ne esant erekcijai)
• Kartais – įdubos formos pokytis, primenantis smėlio laikrodžio formą
• Skausmas erekcijos ar lytinių santykių metu
• Varpos trumpėjimas ar susiaurėjimas
• Sunkumai pasiekti ar išlaikyti erekciją

Šie simptomai gali pasireikšti netikėtai arba vystytis palaipsniui. Laikui bėgant skausmas gali sumažėti, tačiau iškrypimas dažniausiai išlieka.

Ligos eiga: Ūmi ir lėtinė stadijos

Ūmi stadija

Pradžioje formuojasi randinis audinys, atsiranda varpos kreivumas ir dažnai jaučiamas skausmas. Šis laikotarpis tęsiasi 5–7 mėnesius, kai kada – net iki 18 mėnesių.

Lėtinė stadija

Po metų ar pusantrų iškrypimas nustoja didėti ir stabilizuojasi, skausmas sumažėja. Šiame laikotarpyje gali išryškėti arba pablogėti erekcinės funkcijos sutrikimai.

Diagnozė ir tyrimai

Diagnozuojama remiantis pokalbiu apie simptomus, šeimos ir ligos istoriją. Gydytojas apžiūri varpą – ir ramybės būsenos, ir erekcijos metu (kai kada ją sukelia suleidžiant vaistų). Esant poreikiui, papildomas ultragarsinis tyrimas parodo rando vietą, apimtį ir kraujo tėkmę. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas priežastis. Sunkesniais atvejais pacientas siunčiamas pas urologą.

Ką daryti nustačius Peyronie ligą

Ne visiems būtinas gydymas – jei plokštelė maža, kreivumas menkas, neskauda, o lytinis gyvenimas netrukdomas, užtenka stebėjimo. Retais atvejais liga praeina savaime, tačiau dažniausiai progresuoja arba stabilizuojasi.

Kai būtina pagalba, pasirinkimų yra nuo vaistų iki chirurgijos. Optimalų variantą parenka gydytojas – sprendimas priklauso nuo simptomų sunkumo ir poveikio gyvenimo kokybei. Taip pat svarbu šalinti rizikos veiksnius, gerinti gyvenimo būdą siekiant išvengti erekcinės disfunkcijos.

Gydymo galimybės

• Vaistai. Eigos pradžioje, kai vyksta aktyvus randėjimas, efektyvūs gali būti vaistų suleidimai į pažeistą vietą (pvz., fermentai skaidantys randą, interferonai, vaistai nuo uždegimo). Taip pat taikomos tabletės, gerinančios kraujotaką ar mažinančios uždegimą, tačiau jų veiksmingumas labai įvairus.
• Šoko bangų terapija. Specialūs impulsai skatina rando mažėjimą ir sumažina skausmą.
• Vakuuminiai ar tempimo prietaisai. Šie įrankiai padeda ištiesinti varpą, sumažinti iškrypimą, ilgainiui gali pagerinti standumą ir ilgį. Gydymas ilgas – pokyčiai pasimato tik po kelių mėnesių.
• Chirurginis gydymas. Operacijos rekomenduojamos tik tada, kai kreivumas labai stiprus ir trukdo gyvenimo kokybei, o konservatyvūs būdai nepadeda.
• Vitaminai ir papildai. Tyrimai vertina vitamino E ar L-arginino papildų naudą – kai kurie pastebi plokštelių sumažėjimą, bet dažnai poveikis silpnas arba trumpalaikis.
• Priešuždegiminiai vaistai. Skausmui malšinti gali būti naudingi nesteroidiniai vaistai, šilti kompresai ar šildyklės.

Gyvenimas su Peyronie liga

Sergant šia liga dažnai kyla nerimas, gėda, prislėgta nuotaika, o santykiai su partneriu gali pablogėti. Svarbu žinoti, kad simptominis gydymas gali padėti pagerinti savijautą ir pagerinti santykius. Didelę reikšmę turi atviras bendravimas su partneriu apie sunkumus, bendro sprendimo paieška. Prireikus naudinga pasikonsultuoti su seksologu ar psichoterapeutu – tai padeda įveikti psichologinius barjerus.

Santrauka

Peyronie liga – tai erekcijos metu iškrypstanti varpa dėl susiformavusios randinės plokštelės varpos audinyje. Liga skausminga, gali mažinti varpos ilgį, sunkinti lytinį gyvenimą ir sukelti erekcinę disfunkciją. Riziką lemia amžius, polinkis į autoimunines ar jungiamojo audinio ligas, paveldimumas, diabetas, traumos. Sunkesni atvejai gydomi medikamentais, terapinėmis ar chirurginėmis priemonėmis, tačiau esant lengvam potraukiui – dažnai užtenka stebėjimo. Psichologinė parama ir atviras bendravimas su partneriu – itin svarbūs norint išlikti aktyviam ir pasitikint savimi.