Vilmsų navikas: priežastys, tipai, simptomai, diagnostika ir gydymas

Wilms navikas, arba nefroblastoma, dažniausiai diagnozuojamas vaikams kaip inkstų vėžys. Daugeliu atvejų pažeidžiamas tik vienas inkstas, nors apie 5% mažųjų pacientų navikas atsiranda abiejuose inkstuose. Ši liga dažniausiai pasireiškia 3–4 metų amžiaus vaikams, o po 5 metų tampa labai reta. Šiuolaikinė medicina leidžia vis anksčiau nustatyti ir veiksmingai gydyti šią onkologinę ligą, todėl daugelis vaikų po gydymo visiškai pasveiksta.

Wilms naviko požymiai

Kai kuriems vaikams ligos pradžioje nėra jokių simptomų, o pasireiškę požymiai gali būti labai įvairūs. Dažniausi simptomai – pilvo skausmas ar padidėjimas, užčiuopiamas darinys ar patinimas pilvo srityje. Taip pat gali pasireikšti:

• karščiavimas
• pykinimas
• prasta apetitas
• kraujas šlapime
• vidurių užkietėjimas
• dusulys
• padidėjęs kraujospūdis

Dažnai navikas aptinkamas tik tada, kai būna gerokai išaugęs – vidutinis jo svoris siekia apie pusę kilogramo ar net daugiau.

Kas lemia Wilms naviko atsiradimą?

Vėžys išsivysto tuomet, kai inksto ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir praranda savo ankstesnę funkciją. Dauguma atvejų susiję su atsitiktiniais genetiniais pakitimais, kurie paveikia inksto ląsteles. Retesniais atvejais pokyčiai perduodami iš tėvų vaikams.

Rizikos veiksniai

• Amžius – didžiausia rizika kyla 3–5 metų vaikams.
• Lytis – mergaitėms Wilms navikas nustatomas dažniau nei berniukams.
• Rasinė priklausomybė – kiek dažniau šis navikas diagnozuojamas juodaodžiams vaikams.
• Paveldimumas – jei šeimoje būta šios ligos atvejų, rizika didėja.
• Įgimtos anomalijos – Wilms navikas dažniau pasitaiko vaikams, turintiems tam tikrų apsigimimų: nenusileidusius sėklides, varpos angos padėtį apatinėje pusėje, rainelės trūkumą, vienašalį galūnės padidėjimą.
• Retos genetinės ligos – navikas kartais išsivysto vaikams, sergantiems WAGR sindromu, Denys-Drash sindromu, mikrocefalija ar Beckwith-Wiedemann sindromu, kai vidaus organai būna didesni nei įprastas dydis.

Wilms naviko rūšys

Šį naviką galima skirstyti į du pagrindinius tipus, priklausomai nuo to, kaip atrodo ląstelės žiūrint pro mikroskopą:

• Palanki histologija – daugiau kaip 90% Wilms navikų priklauso šiai grupei. Vėžio ląstelės mažai skiriasi viena nuo kitos, o pacientų prognozė paprastai labai gera.
• Nepalanki (anaplastinė) histologija – vėžio ląstelės nevienodos, su didesniais pažeidimais. Tokį naviką išgydyti žymiai sudėtingiau.

Kaip diagnozuojamas Wilms navikas?

Diagnozės procesas prasideda nuo gydytojo apžiūros, kuris įvertina vaiko sveikatos istoriją ir požymius, išsiaiškina, ar šeimoje yra buvę navikų ar šlapimo takų problemų. Paprastai atliekami šie tyrimai:

• kraujo tyrimai inkstų ir kepenų veiklai bei kraujo sudėčiai įvertinti
• šlapimo tyrimas
• pilvo ultragarsas, magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija

Jei įtariamas Wilms navikas, gali būti paimtas naviko mėginys laboratoriniam ištyrimui – biopsija. Kai prireikia, atliekami išsamesni tyrimai, norint sužinoti, ar liga išplitusi į kitas kūno vietas, įskaitant kaulus.

Stadijos: kiek liga yra išplitusi?

Nustačius naviką, gydytojas įvertina, kiek vėžys išplito organizme. Wilms navikas skirstomas į šias stadijas:

• I stadija – navikas tik viename inkste, galima visiškai pašalinti chirurginiu būdu.
• II stadija – vėžys plinta už inksto ribų į aplinkinius audinius, bet vis dar pašalinamas.
• III stadija – liga išplitusi pilvo srityje, tačiau visiško pašalinimo chirurginiu būdu nebepavyksta pasiekti.
• IV stadija – navikas metastazuoja į tolimas kūno vietas, pavyzdžiui, plaučius, kaulus ar smegenis.
• V stadija – navikai aptinkami abiejuose inkstuose.

Gydymo galimybės

Wilms naviko gydymas priklauso nuo to, kiek liga pažengusi ir ar yra kitų sveikatos problemų. Dažniausiai taikoma operacija, chemoterapija, rečiau – spindulinė terapija.

Chirurgija

• Dalinė nefrektomija – pašalinamas navikas su nedideliu sveiko inksto audiniu aplinkui.
• Radikali nefrektomija – išpjaunamas visas pažeistas inkstas, šlapimtakis, antinksčiai ir aplinkiniai audiniai.
• Abiejų inkstų šalinimas – retai prireikia pašalinti abu inkstus, tuomet vaiką būtina prijungti prie dializės, o vėliau gali būti svarstoma inksto transplantacija.

Chemoterapija

Onkologiniai vaistai naudojami sunaikinti naviko ląsteles ar sustabdyti jų augimą. Dažniausiai vaikai gydymosi laikotarpiu bent dalį laiko gauna chemoterapiją. Šis gydymo būdas gali sukelti įvairius organizmo pokyčius: plaukų slinkimą, apetito praradimą, pykinimą, viduriavimą, burnos opas, padidėjusį nuovargį, lengvesnį mėlynių ar kraujo išsiliejimą, didesnį jautrumą infekcijoms.

Spindulinė terapija

Navikui naikinti gali būti taikoma ir spindulinė terapija, ypač kai liga pasiekusi III stadiją ar yra išplitusi į daugiau audinių. Šis gydymo būdas gali paveikti ir sveikus audinius, todėl naudojamas tik esant būtinybei.

Prognozė ir gyvenimas po gydymo

Didžiajai daliai vaikų, kuriems diagnozuotas navikas su palankia ląstelių sandara, pavyksta visiškai pasveikti – išgydoma net iki 90% pacientų. Jei navikas priklauso nepalankiai grupei, gydymo rezultatai kiek blogesni. Pasibaigus gydymo kursui, vaikui būtini reguliarūs vizitai pas gydytoją, kad būtų stebima sveikata bei laiku pastebėti galimi recidyvai. Jei kyla klausimų, būtina kalbėtis su gydytoju – tai padės tinkamai rūpintis vaiko sveikata ir savijauta.