Būtinosios ir pakankamosios priežastys moksle ir medicinoje: supratimas

Ką iš tiesų reiškia pasakyti, kad „A sukelia B“? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta – dažnai žmonės kasdienybėje laiko priežastimi tai, kas nutiko anksčiau ir, rodos, prisidėjo prie vėlesnio įvykio.

Tačiau mokslininkai į priežastingumo sąvoką žvelgia gerokai nuodugniau. Jiems svarbu žinoti ne tik ar kažkas įvyko iš eilės, bet ir ar poveikis tikrai visada lemia tam tikrą pasekmę. Pavyzdžiui, ar kontaktas su kenksminga medžiaga visiems sukelia sveikatos sutrikimų, ar tik kai kuriems? Ar tam tikras simptomas kyla dėl vienos konkrečios infekcijos, ar jį gali sukelti keli skirtingi veiksniai?

Mokslinių tyrimų metu neužtenka tiesiog pasakyti, kad viena situacija sukelia kitą. Tenka tiksliai apibūdinti ryšį tarp priežasties ir pasekmės, todėl mokslininkai sukūrė aiškias sąvokas šiam santykiui apibrėžti – jie vertina, ar priežastis yra būtina, pakankama, arba turi kitus tarpusavio santykius.

Priežastys: būtinos ir pakankamos

Kalbant apie tai, kaip vienas įvykis lemia kitą, svarbu atskirti keletą skirtingų scenarijų. Štai pagrindinės šių santykių rūšys:

• Būtinoji priežastis: tam, kad vyktų pasekmė, ji privalo egzistuoti (be jos, rezultatas neįmanomas).
• Pakankamoji priežastis: ši priežastis gali savarankiškai sukelti pasekmę, tačiau ji nebūtinai yra vienintelė galinti ją sukelti.
• Priežastys, kurios nėra būtinos ir/ar pakankamos: kai kurie veiksniai gali suveikti tik tam tikromis sąlygomis arba drauge su kitais faktoriais – jie nei vieniškai neiššaukia pasekmės, nei visuomet yra tam būtini.

Kaip tai atrodo mūsų gyvenime?

Skirtingos priežastingumo rūšys nuolat atsispindi realybėje. Pavyzdžiui:

• Tam tikras virusas (pavyzdžiui, ŽIV) yra reikalingas žmogaus imunodeficito sindromo išsivystymui – be jo ligos nebūtų.
• Kai kurios retos genetinės ligos, tokios kaip Tay-Sachso liga, išsivysto būtent tada, kai žmogus paveldi tam tikrus genus – ši sąlyga yra ir būtina, ir pakankama pasekmei atsirasti.
• Bakterinė infekcija gali sukelti uždegiminius dubens organų procesus, tačiau tai nėra vienintelis galimas priežastinis faktorius.

Taigi, kasdienės situacijos dažnai sudėtingesnės nei atrodo – priežastys ir padariniai tarpusavyje siejasi daugiau nei vienu būdu. Norint tiksliai pasakyti, kad „A sukelia B“, svarbu žinoti, kas yra būtina, kas pakanka, ir kokios sąlygos daro įtaką galutiniam rezultatui.