Ar galima užsikrėsti vilklige nuo kito žmogaus?

Vilkligė – tai autoimuninė liga, kuri nėra užkrečiama. Ji išsivysto tuomet, kai organizmo imuninė sistema pradeda klaidingai atakuoti savo pačios audinius ir organus, lyg jie būtų svetimi. Dėl to pažeidžiamos sveikos ląstelės, kas gali sukelti įvairiausių simptomų ir paveikti skirtingas kūno sistemas.

Kas lemia vilkligės atsiradimą

Nors tikslios priežastys, kodėl išsivysto vilkligė, iki šiol nėra žinomos, žinoma, jog pagrindinį vaidmenį atlieka genetika. Tačiau ne mažiau svarbūs ir išoriniai veiksniai – tam tikri vaistai, infekcijos ar stipri ultravioletinė saulės šviesa gali išprovokuoti ligos pradžią žmonėms, kurie tam yra genetiškai linkę.

Imuninė sistema vilkligės atveju pradeda gaminti antikūnus, nukreiptus prieš paties organizmo audinius. Tačiau kodėl šis procesas prasideda – vis dar lieka tyrimų objektu.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

• Vilkligė dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
• Ji dažniau diagnozuojama asmenims, kurių šeimoje jau pasitaikė šios ligos atvejų.
• Didesnę riziką turi žmonės, priklausantys tam tikroms etninėms grupėms (pavyzdžiui, afrikietiškos, azijietiškos ar ispaniškos kilmės).
• Nors liga gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dažniausiai ji diagnozuojama nuo 15 iki 44 metų.

Kas gali suaktyvinti ligą

Vilkligė dažnai pasireiškia paūmėjimais ir nurimimo tarpsniais. Ligos eiga kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Be genetikos, svarbų vaidmenį atlieka ir išoriniai veiksniai – jie gali ne tik paskatinti pirmuosius simptomus, bet ir sukelti ligos paūmėjimą.

• Viena dažniausių priežasčių – infekcijos.
• Intensyvi saulės šviesa ir nudegimai gali išprovokuoti paūmėjimą.
• Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, vaistai nuo traukulių ar kraujospūdžio, taip pat gali veikti kaip galimi suaktyvintojai.

Jei yra polinkis sirgti vilklige arba šeimoje buvo šios ligos atvejų, rekomenduojama saugotis tiesioginių saulės spindulių ir naudoti apsauginį kremą.

Vilkligės tipai ir jų pasireiškimas

Išskiriamos keturios pagrindinės vilkligės formos: sisteminė vilkligė (SLE), vaistų sukelta vilkligė, odos vilkligė (dar vadinama diskoidine), ir naujagimių vilkligė. Dažniausias tipas yra sisteminė vilkligė. Jei liga prasideda dėl vaistų, dažniausiai simptomai išnyksta nutraukus vaistų vartojimą.

Ligos tipas lemia, kokius organus ir kūno sistemas ji apims. Dažniausiai pažeidžiami inkstai, kraujas, oda, sąnariai, smegenys, širdis bei plaučiai.

Gydymo galimybės

Vilkligės gydymas priklauso nuo jos formos, simptomų sunkumo ir to, kaip stipriai liga paveikė įvairias kūno sistemas. Tikslas – sumažinti uždegimą ir padėti suvaldyti imuninės sistemos veiklą.

• Dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas ar naproksenas).
• Gali būti vartojami vaistai nuo maliarijos, tokie kaip hidroksichlorokvinas, kurie malšina odos ir sąnarių simptomus.
• Kai kada prireikia kortikosteroidų, padedančių slopinti uždegiminius procesus.
• Ilgalaikiam gydymui kartais skiriami imunitetą slopinantys vaistai – azatioprinas arba mikofenolatas.
• Naujesni biologiniai vaistai, pavyzdžiui, anifrolumabas, gali būti taikomi kai kuriems pacientams.

Kada kreiptis į gydytoją

Pajutus vilkligei būdingus simptomus ar esant padidėjusiai rizikai susirgti, verta kreiptis į gydytoją. Neretai reikalingi papildomi tyrimai, kurie padeda patvirtinti diagnozę. Kartais galutinę diagnozę pavyksta nustatyti tik ligai paūmėjus, todėl kraujo tyrimus gali tekti kartoti kelis kartus.