Obsesinio-kompulsinio elgesio ir demencijos įveika

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) pasireiškia tada, kai žmogų nuolat persekioja įkyrūs, nevaldomi įkyrios mintys ir kyla poreikis nuolat kartoti tam tikrus veiksmus. Tokie elgesio pokyčiai gana dažnai pastebimi tam tikromis demencijos formomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, sergant frontotemporaline demencija, Hantingtono liga ar progresuojančia supranuklearine paralyžia.

Įkyrių minčių ir veiksmų pasikartojimas

Įkyrių minčių ir elgesio protrūkiai demencija sergančiam žmogui gali pasireikšti įvairiai. Kartais tai tiesiog atrodytų keisti, pasikartojantys veiksmai: pavyzdžiui, tėvas gali daugybę kartų tikrinti, ar užrakintos durys, be paliovos plauti rankas net tada, kai oda jau ima skilinėti, arba nuolat nori eiti į tualetą. Tokie veiksmai dažniausiai kyla ne iš piktybiškumo, o kaip būdas įveikti nerimą ar sutrikimą.

OKS kaip galimas demencijos ženklas

Pastaruoju metu vis daugiau tyrinėtojų domisi ryšiu tarp vėlyvoje jaunystėje ar brandžiame amžiuje atsirandančių obsesinių-kompulsinių simptomų ir didėjančios demencijos rizikos. Pastebėta, kad tokie simptomai kartais išryškėja dar prieš pasireiškiant aiškiems kognityviniams demencijos požymiams. Kai kurie tyrimai rodo, kad įkyrios mintys bei elgesio ritualai būna pirmieji frontotemporalinės demencijos požymiai.

Kiti duomenys atskleidė, kad jei žmogus anksčiau ar vėlesniame amžiuje turėjo pomėgį kaupti daiktus ar dažnai patikrinti, ar viskas namuose jungta ir išjungta, ateityje jam gali būti didesnė rizika susirgti Alzheimerio liga. Taip pat pastebėta, kad Huntingtono ligos atveju dažnai pirmiau išryškėja obsesiniai-kompulsiniai simptomai, o tik po to – kiti neurologiniai požymiai.

Kas skatina šiuos pasikartojančius veiksmus?

Demenciją lydintys įkyrūs veiksmai nebūtinai visada susiję su OKS – dažnai juos lemia sutrikusi trumpalaikė atmintis arba bendras vidinis nerimas. Žmogus, kuris jaučiasi sutrikęs ar pasimetęs, gali sąmoningai ar nesąmoningai ieškoti užtikrintumo kartodamas tas pačias veiklas. Įprastų rutinų palaikymas daugeliui demencija sergančiųjų sukuria ramybės bei kontrolės jausmą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės tampa labai priklausomi nuo tam tikros tvarkos, griežtai reikalauja, kad kaskart prie pietų stalo būtų padėtos keturios šakutės, nors aplinkiniams tai atrodo neracionalu. Toks elgesys dažnai padeda žmogui prisiminti kasdienes užduotis ar tiesiog suteikia šiek tiek daugiau saugumo.

Kaip reaguoti į įkyrias mintis ir elgesį

Artimieji, rūpinęsi sergančiu demencija, neretai jaučiasi pavargę, sutrikę ar netgi priblokšti nuolatinių keistų įpročių. Svarbiausia tokiose situacijose įvertinti, ar šie pasikartojantys veiksmai yra pavojingi žmogaus ar aplinkinių saugumui, ar tiesiog kelia nepatogumų. Jei elgesys nekenkia, verta tiesiog kantriai priimti šią naują žmogaus savybę ir daugiau dėmesio skirti kitiems dalykams, nes nuolatiniai bandymai koreguoti šias savybes gali sukelti dar daugiau streso ir jums, ir sergančiam žmogui.

Kada svarbu kreiptis pagalbos

Jei pastebima, kad įkyrūs veiksmai kelia grėsmę žmogaus saugumui, stipriai slegia emociškai ar labai trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina pasitarti su gydytoju. Kai kuriems žmonėms padeda raminantys pokalbiai ar nukreipiantys užsiėmimai. Taip pat yra specialių medikamentų, dažnai naudojamų nerimo ar obsesinių simptomų palengvinimui – jie gali padėti nuraminti įkyrias mintis ir sumažinti įkyrių veiksmų dažnumą.