Perėjimo į kastracijai atsparų prostatos vėžį (KAPV) laikas

Prostatos vėžys dažnai gydomas hormonų terapija, vadinama androgenų blokada, tačiau laikui bėgant dauguma atvejų tampa atsparūs šiam gydymui. Tokia ligos stadija dažniausiai rodo, kad vėžys jau išplitęs į kitas kūno dalis. Dažniausiai metastazavusio prostatos vėžio atsparumas hormoniniam gydymui išsivysto per maždaug dvejus ar trejus metus.

Hormoninis gydymas ir jo veikimas

Prostatos vėžio ląstelėms būtinas testosteronas – pagrindinis vyriškas hormonas – kad galėtų augti ir daugintis. Siekiant stabdyti vėžio plitimą, taikomas androgenų kiekį mažinantis gydymas, arba androgenų blokada. Tai gali būti atliekama vaistais ar chirurginiu būdu sumažinant testosterono kiekį organizme iki itin žemo lygio. Nors šis gydymas padeda pristabdyti ligos eigą, ilgainiui beveik visi prostatos vėžio atvejai tampa vadinamaisiais kastracijai atspariais (CRPC) – tuomet vėžys toliau progresuoja net ir esant itin sumažėjusiam testosteronui.

Kada taikoma hormoninė kastracija?

Daugumai išplitusių prostatos vėžio atvejų pagrindinė gydymo strategija – hormoninė kastracija. Šis būdas blokuoja vėžio ląstelių „maitinimą“ testosteronu ir taip lėtina augimą. Visgi tai nėra išgydymo metodas, o tik ligos progresavimą lėtinanti priemonė.

Hormoninė kastracija gali būti pasiekiama dviem būdais:

• Chirurginis būdas: sėklidžių pašalinimas (orchiektomija), nes jos gamina didžiąją dalį organizmo testosterono.
• Vaistai: naudojami LHRH agonistai ar antagonistai, kurie slopina hormonų gamybą ir taip drastiškai sumažina testosterono kiekį kraujyje.

Dažniausiai pasirenkamas gydymas vaistais, nes jis laikomas mažiau invaziniu būdu.

Kada skiriamas ADT?

Androgenų blokados terapija (ADT) taikoma sergant pažengusiu prostatos vėžiu. Tai gali būti:

• Vėžio plitimas už prostatos ribų į aplinkinius audinius, bet dar nepaveikus limfmazgių ar tolimų organų.
• Metastazavęs vėžys – kai vėžio ląstelės išplitusios per kraują arba limfą į kaulus, kepenis, plaučius ar kitus organus.
• Atkrytis po chirurginio ar spindulinio gydymo, kai vėžys atsinaujina.
• Kombinuojant su spinduliniu gydymu, esant didesnei rizikai, kad liga atsinaujins.
• Prieš spindulinę terapiją – sumažinant naviko dydį, kad gydymas būtų efektyvesnis.

Kiek trunka jautrumas hormonams?

Daugeliui pacientų, kuriems yra išplitęs prostatos vėžys, atsparumas androgenų blokadai išsivysto per 2–3 metus. Tačiau tai individualus procesas, priklausantis nuo tokių veiksnių kaip vėžio agresyvumas ir kiti biologiniai ypatumai.

Yra ir nemetastazavęs kastracijai atsparus prostatos vėžys – kai navikas lieka prostatoje ir nėra tolimų metastazių. Tokie atvejai sudaro 3–8% visų prostatos vėžio diagnozių.

Apie 10–20% nemetastazavusių atvejų per penkerius metus gydymo laikotarpiu išsivysto atsparumas hormoniniam gydymui.

Kokie veiksniai lemia atsparumo atsiradimą?

• Didelis PSA kiekis diagnozės metu arba gydymo laikotarpiu – tai baltymas, rodantis naviko aktyvumą organizme. Augantis PSA gali signalizuoti apie vėžio progresavimą.
• Didelis Gleasono balas nustatant diagnozę – tai laboratorinio įvertinimo sistema, pagal kurią vertinamos vėžio agresyvumo savybės. Kuo balas didesnis, tuo vėžys agresyvesnis.
• Tam tikri genetiniai pokyčiai vėžio ląstelėse, kurie skatina androgenų receptorių perteklių arba trukdo ląstelėms taisyti DNR pažeidimus.
• Didesnis ligos išplitimas ir metastazių kiekis organizme – dažniausiai pagreitina vėžio tapimą atspariu gydymui.

Ką rodo atsparumo laikotarpis?

Prostatos vėžio perėjimas į atsparų hormonų blokadai etapą paprastai rodo blogesnę ligos prognozę ir trumpesnę tikėtiną gyvenimo trukmę.

Tokiu būdu išplitus, CRPC atvejais mirštamumo nuo prostatos vėžio tikimybė gerokai išauga. Metastazavusios kastracijai atsparios ligos atveju vidutinė gyvenimo trukmė dažnai siekia apie 22 mėnesius.

Trumpesnis PSA padvigubėjimo laikas ir aukštesnis PSA lygis atsiradus atsparumui yra ženklai, kad prognozė blogėja.

Gydymo galimybės ir naujos terapijos

Nors galutinai išgydyti atsparaus prostatos vėžio nepavyksta, nauji gydymo būdai gali padėti prailginti gyvenimo trukmę, sušvelninti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

• Specifiniai antiandrogeniniai vaistai, slopinantys androgenų gamybą ne tik sėklidėse, bet ir antinksčiuose bei pačiose vėžio ląstelėse.
• Chemoterapiniai vaistai, naikinantys ar stabdantys vėžio ląstelių dauginimąsi.
• PARP inhibitoriai – jų veikimas paremtas taikiniu į vėžio ląsteles su tam tikrais DNR atstatymo sutrikimais.
• Imunoterapija – vakcina, kuri aktyvina organizmo imuninę sistemą kovoti su prostatos vėžiu.
• Radioterapiniai vaistai, naudojami tada, kai vėžys išplitęs vien į kaulus.
• Vaistai, nukreipti į specifinius baltymus ant prostatos vėžio ląstelių, taip perduodant joms naikintuvą – radiaciją.

Su gydytojų komanda pasirenkamas individualus gydymo planas pagal vėžio stadiją, sveikatos būklę ir kitus svarbius aspektus. Tyrimai (pavyzdžiui, kraujo PSA testai ir vaizdiniai tyrimai) nuolat seka gydymo efektyvumą ir ligos eigą.

Santrauka

Prostatos vėžio gydymas dažnai prasideda androgenų blokada, tačiau po kai kurio laiko dauguma atvejų tampa atsparūs hormonams. Tokios stadijos vidutinė trukmė – apie dvejus ar trejus metus. Metastazinė ligos forma turi prastesnę prognozę, tačiau naujos kartos vaistai ir gydymo metodai padeda prailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko charakteristikas, genetinius niuansus ir bendrą paciento sveikatą.