Ar karščiavimas gali pažeisti smegenis?

Kai kūno temperatūra pakyla, dažnam kyla nerimas – ypač jei karščiavimas užsitęsia ar pasiekia aukštas ribas. Vis dėlto dažniausiai per infekcijas pasitaikanti temperatūra rimto pavojaus smegenims nesukelia.

Kada nerimauti dėl karščiavimo

Karščiavimas dažniausiai lydi virusines ar bakterines infekcijas ir paprastai būna visiškai saugus. Net ir karščio traukuliai, kurie kartais ištinka mažus vaikus, retai palieka ilgalaikių pasekmių. Didesnė rizika sveikatai atsiranda tuomet, kai temperatūra aukšta ne dėl ligos, o dėl perkaitimo (hipertermijos).

Hipertermija išsivysto tada, kai organizmas nebesugeba efektyviai reguliuoti savo temperatūros – pavyzdžiui, karštoje aplinkoje, dėl sunkios fizinės veiklos ar dėvint per daug drabužių. Tokiomis situacijomis gali prasidėti šilumos smūgis, dėl kurio kyla pavojus organams ir smegenims. Įprastas karščiavimas, kurį sukelia infekcija, retai siekia temperatūras, galinčias sukelti smegenų pažeidimą.

Simptomai, kurie turėtų įspėti

Kada verta kreiptis į gydytoją dėl aukštos temperatūros?

• Kūdikiai iki 3 mėnesių su 38°C ar didesne tiesiosios žarnos temperatūra
• Kartojasi daugiau kaip 40°C temperatūra bet kokio amžiaus vaikui
• Vaikams iki 2 metų, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 24–48 valandas
• Vyresniems vaikams ir suaugusiems, jei temperatūra laikosi daugiau kaip 48–72 valandas
• Temperatūra pakyla virš 40,5°C
• Atsiranda papildomų simptomų: sąmonės sutrikimas, sustingęs sprandas, kvėpavimo sutrikimai, vėmimas, bėrimas, nuolatinis troškulys ar pirmąkart pasireiškę traukuliai
• Yra įtarimų, kad netyčia suvartota neteisinga vaistų dozė

Kitų susirgimų požymiai

• Gerklės skausmas
• Ausų skausmas
• Užsitęsęs ar stiprus kosulys

Šie požymiai gali parodyti, kad būtina gydytojo konsultacija.

Kaip palengvinti karščiavimo simptomus

Karščiavimas – natūrali organizmo gynybinė reakcija, padedanti kovoti su infekcija. Dažniausiai gydyti reikia ne pačią temperatūrą, o užtikrinti, kad žmogus jaustųsi geriau.

• Jei vaikas ar suaugęs jaučiasi pakankamai gerai, aktyvus, nereikalinga papildomai mažinti temperatūros.
• Jei juntamas diskomfortas ar silpnumas, galima naudoti vaistų nuo karščiavimo – paracetamolį ar ibuprofeną. Paracetamolį galima skirti vaikams nuo 2 mėnesių, ibuprofeną – nuo 6 mėnesių. Vaikams iki 3 mėnesių vaistus duoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.
• Aspirino mažiems vaikams ir paaugliams duoti negalima, nes kyla pavojus susirgti reta, bet labai pavojinga komplikacija.

Naudinga lengvai apsirengti, gerti daug skysčių. Jei norisi, galima nusimaudyti drungname vandenyje – tik po to, kai išgerta vaistų, kad nebūtų staigaus temperatūros šuolio.

Nevartokite šaltų kompresų ar spirito trynimų – jie ne tik nepadeda, bet gali net pakenkti, sukelti papildomų sveikatos sutrikimų.

Jei vaikas neatsigauna po vaistų

Jei išgėrus paracetamolio ar ibuprofeno vaiko savijauta po valandos nepagerėja, būtina pasitarti su gydytoju, nepriklausomai nuo temperatūros pokyčių.

Ką daryti per perkaitimą

Jei aukštą temperatūrą sukelia ne infekcija, o perkaitimas (pvz., po buvimo labai karštoje aplinkoje ar fizinio krūvio), reikėtų veikti kitaip:

• Persikelkite į vėsią vietą
• Nudrėkinkite odą vėsiu (ne šaltu) vandeniu
• Uždėkite šaltų kompresų pažastyse, ant kaklo, tarp šlaunų
• Leiskite žmogui gerti vėsių gėrimų, jeigu jis ne praradęs sąmonės (jei jis be sąmonės, negirdykite ir iškart kreipkitės pagalbos)
• Nedelsiant ieškokite medicininės pagalbos
• Vaistų nuo karščiavimo tokiu atveju duoti nereikia – jie nepadeda ir gali būti pavojingi

Apibendrinimas

Nors karščiavimas gali kelti baimę, ypač tėvams, daugeliu atvejų jis nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai. Rimtesnė grėsmė kyla tik tada, kai kūno temperatūra pasiekia itin aukštas ribas dėl išorinių veiksnių arba kai yra papildomų simptomų. Infekcijų sukelta temperatūra smegenų pažeidimų nesukelia – išskyrus itin retos išimtys, kai karščiavimas labai aukštas ir ilgai išlieka.