Tyrimas atskleidė: nauji Alzheimerio vaistai mažiau pasiekiami mažumoms

Naujausi tyrimai rodo, kad Azijos, juodaodžių ir Lotynų Amerikos kilmės pacientai rečiau atitinka kriterijus gydymui nuo Alzheimerio ligos, kuriame naudojami anti-amiloidiniai monokloniniai antikūnai. Tokie vaistai gali padėti sulėtinti ar pakeisti ligos eigą, tačiau jų skyrimas priklauso nuo tam tikrų biocheminių pakitimų smegenyse.

Plaques buvimas lemia gydymo galimybes

Norint pradėti specifinį gydymą nuo Alzheimerio, medikai dažnai privalo nustatyti, ar paciento smegenyse yra amiloido sankaupų. Šios baltymų sankaupos, dar žinomos kaip amiloido plokštelės, kaupiasi tarp nervinių ląstelių ir gali pakenkti smegenų audiniui. Jų aptikimas dažniausiai atliekamas naudojant PET tyrimą.

Visgi pastarasis tyrimas, publikuotas neurologijos žurnale, atskleidė, jog mažumų atstovų smegenyse šių plokštelių randama rečiau nei baltųjų pacientų grupėje. Tai reiškia, kad daugeliui šių žmonių medikamentinė pagalba, orientuota į amiloidą, paprasčiausiai netinka.

Kuo skiriasi tyrimo rezultatai įvairiose grupėse?

Atliekant didelės apimties tyrimą pagal IDEAS (Imaging Dementia – Evidence for Amyloid Scanning) programą, per 17 tūkstančių dalyvių buvo vertinama, ar jų smegenyse susikaupęs amiloidas. Išanalizuota grupė žmonių, kuriems fiksuotas kognityvinės funkcijos sutrikimas arba ankstyva demencija.

• Azijos kilmės dalyvių, kurių smegenyse rasta amiloido plokštelių, buvo apie 45%, kai tuo tarpu baltųjų – 58%.
• Panašios tendencijos pastebėtos ir kitose grupėse – juodaodžių bei Lotynų Amerikos kilmės asmenų reikšmingai mažesnė dalis turėjo amiloido kaupinių lyginant su bendraamžiais baltaisiais pacientais.

Tyrėjai išskyrė, kad vertinant tik tuos, kuriems pasireiškė lengvos atminties problemos (be aiškios demencijos), teigiamų PET atsakymų sumažėjo visose grupėse. Tai sustiprina mintį, kad Alzheimerio traktuojamų atvejų dalis gali būti pervertinama arba neatitinkanti tikros ligos kilmės tam tikroje populiacijoje.

Kodėl teisinga diagnozė yra ypač svarbi?

Nustatyti, ar pacientui būdingas amiloido kaupimasis, būtina norint taikyti šiuo metu patvirtintas gydymo strategijas. Diagnostikai dažniausiai taikomas smegenų PET tyrimas arba specifinis juosmens punkcija, kai atliekami laboratoriniai tyrimai.

Specialistai pabrėžia, kad šie tyrimai užtikrina tikslią diagnozę ir padeda išvengti nereikalingo ar netinkamo gydymo. Pradinis įvertinimas paprastai prasideda nuo pokalbio apie atminties sutrikimus, papildomo kognityvinių funkcijų patikrinimo, o prireikus – ir vaizdinių tyrimų, tokių kaip MRT ar kompiuterinės tomografijos.

Nevienoda ligos eiga ir tyrimų poreikis

Alzheimerio liga ne visada pasireiškia vienodai. Priklausomai nuo rasinės ar etninės kilmės, kognityviniai sutrikimai gali būti susiję ne tik su amiloido kaupimusi. Mažumų grupių atstovams dažniau diagnozuojamos kitokios demencijos formos, rečiau susijusios su amiloido plokštelėmis.

Tokie skirtumai reiškia, kad esami gydymo būdai tiesiog netinka didelei daliai pacientų. Taip pat šie žmonės rečiau būna įtraukiami į tyrimus, todėl reikalingi didesni, labiau reprezentatyvūs klinikiniai bandymai.

Kas toliau laukia tyrimų ir gydymo srityje?

Prognozuojama, kad iki 2050 metų Alzheimerio liga sergančių asmenų skaičius išaugs tris kartus. Tuo pačiu mažumų atstovai rizikuoja dažniau patirti demenciją, tačiau ne visada ši liga būna susijusi su amiloido kaupimu.

Mokslininkai pažymi, kad būtina gilintis į priežastis, kodėl vienoms grupėms dažnesni alternatyvūs demencijos tipai, ir kokie socialiniai ar struktūriniai veiksniai tam turi įtakos. Ankstyva, tiksli diagnostika bei prieinamas gydymas visoms visuomenės grupėms galėtų padėti sumažinti sveikatos nelygybę šioje srityje.

Ką daryti pajutus atminties sutrikimus?

Jei jūs ar artimieji pastebite užmaršumo ar kitų pažinimo funkcijų pakitimų, verta laiku kreiptis į gydytoją. Tik išsamūs tyrimai – nuo detalaus pokalbio iki vaizdinės ar laboratorinės diagnostikos – leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamiausią pagalbą.