Regėjimo pakitimai po insulto

Insultas gali stipriai pakeisti regėjimą – pokyčiai dažnai priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeista. Kadangi skirtingos smegenų dalys valdo skirtingus regos aspektus, pažeidimas nebūtinai paveikia visas regėjimo funkcijas vienodai. Dėl šių priežasčių kiekvieno žmogaus patiriami regos pokyčiai gali labai skirtis.

Kokie gali būti regėjimo pokyčiai po insulto

Po insulto gali pasireikšti įvairios regėjimo problemos, kurios dažnai būna susijusios su konkrečių smegenų dalių pažeidimu. Vieni dažniausių – regos laukų sumažėjimas, dvejinimasis, regos praradimas ar net vaizdinės haliucinacijos.

Regos laukų praradimas

Viena dažniausių problemų yra dalinis regos laukų išnykimas. Tai reiškia, kad žmogus praranda gebėjimą matyti kairę, dešinę, viršutinę ar apatinę regėjimo lauko dalį, o kartais – kelias sritis vienu metu.

Mūsų rega galima įsivaizduoti kaip pilną pyragą, suskirstytą į skilteles. Kai po insulto išsivysto homoniminė hemianopsija, abi akys praranda galimybę matyti tas pačias „pyrago skiltis“ – pavyzdžiui, nebemato kairės arba dešinės pusės, viršutinių ar apatinių kampų. Tokios simetriškos regos netektys dažniausiai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos.

Jei insultas įvyko dešinėje smegenų pusėje, nebelieka matymo kairėje, o jei kairėje – nebematoma dešinės pusės. Dažniausiai tam įtakos turi laikinoji, viršugalvinė arba pakaušio smegenų dalis.

Vaizdinis aplaidumas ir regos išnykimas

Dalis žmonių po insulto patiria vadinamąjį vaizdinį aplaidumą – tai sutrikimas, kai žmogus tiesiog nustoja kreipti dėmesį į vieną kūno ar aplinkos pusę. Šis pojūtis nebūtinai yra nuolatinis – kartais „aplaidumas“ pasireiškia tik tuomet, kai konkurenciją sudaro objektai kitoje pusėje (regos išnykimas).

Ypač dažnai tokie simptomai atsiranda, kai pažeidžiama dešinė viršugalvinė smegenų skiltis.

Dvejinimasis ir išplaukęs vaizdas

Insultas gali susilpninti akių raumenis, todėl akys nebepajėgia judėti sinchroniškai. Dėl to atsiranda dvejinimasis (diplopija) – kai matome du vaizdus vietoje vieno. Šis pojūtis gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik žiūrint tam tikra kryptimi: į šoną, aukštyn ar žemyn. Kartais dėl regos sutapimo vaizdas tampa neryškus, o ne aiškiai dvigubas.

Dažniausiai diplopija išsivysto, kai pažeidžiamos smegenų kamieno ar smegenėlių dalys, bet retkarčiais priežastimi gali būti ir žieviniai insultai.

Visiškas regėjimo praradimas

Insultas gali visiškai atimti regėjimą vienoje akyje arba, išimtiniais atvejais, abejose akyse. Visišką aklumo pojūtį dažniausiai sukelia užsikimšusi kraujagyslė, aprūpinanti akį krauju. Jei pažeidžiamos abi pakaušio skiltys, išsivysto žievės aklumas – tuomet žmogaus akys į šviesą sureaguoja, bet pats matymo pojūtis dingsta, nes smegenys „neperskaito“ regos signalo.

Neretai žmonės, praradę regėjimą po tokio insulto, net nesuvokia, kad nebegali matyti – jie elgiasi tarsi viskas normalu. Toks reiškinys vadinamas Anton sindromu ir dažniausiai atsiranda pažeidus regos žievę.

Regos haliucinacijos

Po insulto gali pasireikšti ir „regėjimai“ – objektai ar vaizdai, kurių iš tikrųjų nėra. Ypač tai būdinga žmonėms, kurie jau turi regos pažeidimų dėl insulto ar kitų akių/smegenų ligų. Toks haliucinacijų sindromas labiau pasireiškia tiems, kurių regėjimo takai pažeisti dėl įvairių ligų, įskaitant kataraktą, glaukomą, geltonosios dėmės degeneraciją, galvos traumas ar navikus.

• Katarakta
• Glaukoma
• Makulopatija (geltonosios dėmės degeneracija)
• Insultas
• Navikas smegenyse
• Galvos trauma

Šios haliucinacijos, dar vadinamos Charles Bonnet sindromu, dažniausiai būna sąmoningai atpažįstamos – žmogus supranta, kad matomi vaizdai yra nerealūs. Toks sindromas dažniau išsivysto, kai pažeidžiama viena ar abi pakaušio skiltys.

Spalvų regėjimo sutrikimas

Labai retas, bet galimas regėjimo pokytis po insulto – visiškas spalvų jutimo praradimas (achromatopsija). Tokiu atveju viskas atrodo juoda, balta arba pilka. Šis sutrikimas dažniausiai atsiranda, kai pažeidžiamos kelios regos sritys smegenyse.

Pereinamas laikinas regos praradimas (amaurosis fugax)

Trumpalaikis laikinas regos jutimo išnykimas vienoje akyje vadinamas amaurosis fugax. Tai tarsi šešėlis ar užuolaida, užslenkanti į regėjimo lauką iš viršaus ar apačios. Šis požymis dažnai susijęs su laikinu kraujotakos sutrikimu akyje (lai TIA), kuris paprastai greitai praeina. Tokia būklė – įspėjimas apie galimą insultą, todėl jai būtina skirti dėmesio ir nustatyti tikrąją kraujagyslių ligą, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų.

Regos pokyčiai, nesusiję su insultu

Dalis regos sutrikimų nėra susiję su smegenų kraujotakos sutrikimais. Štai keli iš jų:

• Plūduriuojantys debesėliai (plėvės): Paprastai tai natūralus senėjimo požymis, tačiau gali būti susijęs su cukrinio diabeto sukeltais akių pažeidimais. Jei pokytis nepraeina, rekomenduojama kreiptis į specialistą.
• Šviesos aureolės aplink žiburius: Dažniausiai tokius pojūčius sukelia katarakta, kuri gydoma saugiai ir efektyviai.
• Toliaregystė ar trumparegystė: Tai paveldimos ar su amžiumi susijusios akies židinio klaidos, neturinčios ryšio su insultu.
• Triple rega: Biologiškai ši būsena nėra pagrįsta – dažniausiai priežastys yra psichologinės arba susijusios su vaistų šalutiniu poveikiu.
• Raudonai-žalios spalvos neatpažinimas: Tai genetinis regos defektas, kuris visiškai skiriasi nuo visiško spalvų jutimo praradimo.

Ką verta žinoti apie regėjimą po insulto

Regėjimo pojūtis itin sudėtingas – jam reikia sklandaus akių ir smegenų bendradarbiavimo. Po insulto prireikia laiko, kantrybės ir nuoseklios reabilitacijos, kad regos funkcijos atsikurtų arba prisitaikytų prie naujos situacijos. Kiekvienas atvejis individualus, tad profesinė pagalba gali padėti geriau suprasti galimus pokyčius bei sprendimus, padedančius atkurti kasdienio gyvenimo kokybę.