Kaip atpažinti alergeną ir pašalinti jį iš savo namų

Alergenais vadinama medžiaga, kuri gali išprovokuoti alerginę reakciją. Tarp dažniausiai pasitaikančių alergenų – namų dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos ir žiedadulkės. Dalis žmonių į šiuos dirgiklius reaguoja ypač jautriai – jų organizmas sureaguoja smarkiai, gali sutrikti kvėpavimas, paūmėti astma ar kilti kitų gyvybei pavojingų komplikacijų. Visgi dažniau alergija pasireiškia tokiais nemaloniais, nors ir ne gyvybei pavojingais simptomais kaip užsikimšusi nosis, sloga ar ašarojančios akys.

Alergeno nustatymo būdai

Tiksliai išsiaiškinti, kas sukelia alergiją, galima dviem pagrindiniais būdais. Vienas iš jų – odos dūrio mėginys, o kitas – specifinio imunoglobulino E (IgE) kraujo tyrimas.

Odos dūrio testas – dažnas pasirinkimas

Atliekant odos dūrio mėginį, ant odos lašinama įvairių galimų alergenų ekstraktų – pavyzdžiui, žiedadulkių, pleiskanų ar pelėsių. Pradūrus odą mažomis adatomis, laukia apie 15 minučių ir vertinama, ar tam tikrose vietose išryškėja odos reakcija. Dažniausiai rezultatai lyginami su kontrolinėmis medžiagomis.

IgE kraujo tyrimas – kai reikia daugiau informacijos

IgE kraujo tyrimas padeda nustatyti, ar organizmas yra jautrus tam tikram alergenui. Šis baltymas – imunoglobulinas E – aktyvuojasi tada, kai imuninė sistema susiduria su potencialiai kenksmingais dirgikliais, tokiais kaip bakterijos ar alergenai. Jeigu IgE lygis padidėjęs, galima tikėtis alerginės reakcijos. Šis informatyvus tyrimas padeda tiksliau atrasti tikrąjį simptomų kaltininką.

Alergijų ir astmos ryšys

Dažnai alergijos ir astma būna susijusios, tad specializuoto gydytojo – alergologo ar pulmonologo – konsultacija gali būti labai naudinga. Įprastai šeimos gydytojai dažniau skiria vaistus simptomams malšinti, rečiau rekomenduoja tyrimus ir pagrindinės priežasties paiešką, nes susiduria su dideliu gairių kiekiu bei informacija apie vaistų skyrimą.

Vien pasirinkus tinkamą gydytoją galima gauti daugiau informacijos apie būklės valdymo galimybes ir išsiaiškinti, kokius tyrimus verta atlikti. Svarbu drąsiai domėtis savo kraujo tyrimų rezultatais ir juos suprasti – tai padeda lengviau stebėti ligos eigą bei pritaikyti tinkamas priemones.

Aplinkos valymas – svarbus žingsnis kontroliuojant alergiją

Nustačius, kas sukelia alergiją, galima imtis veiksmų, padedančių sumažinti kontaktą su dirgikliu arba net visiškai jo išvengti. Gydytojas gali patarti, kaip efektyviausiai sumažinti konkretaus alergeno kiekį namuose ar darbo aplinkoje.

Namų priežiūrai siūloma įsigyti įvairių testavimo priemonių, padėsiančių aptikti dažnus alergenus ir pelėsį. Visgi svarbu prisiminti, kad šios priemonės kartais kainuoja daug, o surinkta informacija ne visuomet padeda pritaikyti labai konkrečius sprendimus.

Miegamasis – pagrindinė saugi zona

Ypač svarbu išvalyti alergenų šaltinius miegamajame, nes šiame kambaryje praleidžiame daugiausiai laiko ilsėdamiesi. Tai aktualu, jei pasireiškia, pavyzdžiui, alergija gyvūnų pleiskanoms – tokiu atveju rekomenduojama, kad augintiniai į miegamąjį nepatektų, o patalpa nuolat būtų kruopščiai valoma. Rekomenduojama ne tik reguliariai siurbti kilimus, bet ir naudoti garinį valymą, skalbti visą patalynę aukštoje temperatūroje bei ją išdžiovinti džiovyklėje.

Kai kuriais atvejais, jei alergija ypač stipri ir nepavyksta sumažinti simptomų net po papildomų pastangų, kartais tenka apsvarstyti rimtesnius pokyčius.

Lengviau šalinami alergenai – dulkių erkutės ir pelėsiai

Norint sumažinti dulkių erkučių kiekį, svarbiausia – reguliarus ir kruopštus namų valymas, ypač miegamajame. Patartina reguliariai skalbti užuolaidas, patalynę ir naudoti užvalkalus iš specialių medžiagų, kurių paviršius neleidžia erkutėms kauptis. Taip pat padeda nuolat palaikyti sausą orą namuose, nes dulkių erkutės greičiau dauginasi drėgnoje aplinkoje.

Pelėsio šalinimas kartais būna sudėtingesnis, nes šie organizmai mėgsta drėgnas vietas: vonias, rūsį, vietas, kuriose nutekėjo vanduo. Norint efektyviai naikinti pelėsį, būtina išdžiovinti visus drėgnus plotus, o prireikus – naudoti oro sausintuvus. Esant didesniam pelėsio židiniui, prireikia specialių šalinimo rekomendacijų.

Svarbiausia – atrasti savo dirgiklį

Svarbu ne tik nustatyti, bet ir sumažinti kontaktą su alergiją sukeliančia medžiaga. Tai padeda palengvinti gyvenimą ir geriau kontroliuoti savo sveikatą tiek alergijos, tiek astmos atveju. Bendradarbiavimas su gydytoju ir atsakingas požiūris į savo aplinką leidžia efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti savijautą.