Kodėl gyvūninė mityba kelia pavojų sveikatai

Pastaruoju metu gyvūninės kilmės mitybos modeliai vis dažniau aptarinėjami socialiniuose tinkluose. Daugelis jų šalininkų teigia, kad valgydami daug mėsos jaučiasi geriau ir lengviau atsikrato nereikalingų kilogramų.

Kaip atrodo gyvūninės kilmės dieta?

Toks mitybos stilius pasižymi itin ribotu produktų pasirinkimu ir dažnai primena žinomą mėsėdžių dietą. Valgiaraštyje vyrauja raudona mėsa, organų mėsa (pavyzdžiui, kepenys), kiaušiniai, pieno produktai. Augalinio maisto, tokio kaip daržovės ir vaisiai, įtraukiama tik minimaliai.

Kokie galimi gyvūninės kilmės dietos pavojai?

Šios dietos populiarėja, tačiau mitybos specialistai sunerimę. Jie primena, kad ribojant angliavandenius ir vartojant daug baltymų bei riebalų, kyla įvairių sveikatos grėsmių.

Mokslo apžvalgos rodo, kad mažai angliavandenių turinčios, daug gyvulinės kilmės baltymų ir riebalų turinčios dietos gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Pavyzdžiui, asmenims, besilaikantiems tokių mitybos planų, neretai nustatomas padidėjęs „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekis, blogėja kraujagyslių būklė, stiprėja uždegiminiai procesai organizme.

Be to, griežtai ribojant produktų įvairovę, ima trūkti būtinų vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, gali išsivystyti vitamino C trūkumas (skorbutas), užkietėti viduriai ar pradėti stigti esminių riebalų rūgščių, atsakingų už smegenų veiklą. Taip pat egzistuoja ilgalaikė onkologinių ligų, nutukimo, širdies ligų rizika.

Kodėl ekspertai rekomenduoja vengti ekstremalaus ribojimo?

Daugybė autoritetingų sveikatos organizacijų iš esmės nerekomenduoja griežtai ribojančių, vien tik gyvūniniais produktais paremtų mitybų. Didžiausia bėda – didelis sočiųjų riebalų kiekis. Šie riebalai siejami ne tik su didesniu cholesteroliu, bet ir ryškesne uždegimine reakcija organizme. Be to, tokios dietos paprastai nepatenkina pagrindinių mitybinių poreikių.

Ar gyvūninės kilmės dieta iš tiesų padeda lieknėti?

Nors kai kurie žmonės pastebi kūno masės sumažėjimą pasirinkę šį mitybos būdą, šie pokyčiai nebūtinai susiję su riebalų netekimu. Tyrimai atskleidžia, kad valgant daug riebalų ir mažai angliavandenių svoris gali kristi, tačiau dažnai prarandama ne riebalinė, o liesoji kūno masė – tai gali būti raumenys arba organizmo vandens atsargos.

Kaip maitintis visaverčiai?

Norint pasirūpinti ilgalaike sveikata, specialistai pataria grįžti prie pagrindinių mitybos principų:

• Suvartoti bent 5 daržovių ir vaisių porcijas per dieną
• Rinktis liesus baltymų šaltinius – žuvį, vištieną
• Teikti pirmenybę nesočiųjų riebalų rūgštims
• Valgyti daugiau kruopų, ankštinių augalų ir kitų augalinės kilmės baltymų

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad įvairi, subalansuota mityba ne tik sumažina širdies bei kitų lėtinių ligų riziką, bet ir padeda palaikyti normalų svorį bei gerina virškinimą ir cukraus kontrolę kraujyje.

Kokią svarbą turi skaidulos?

Viena iš didžiausių visavertės mitybos naudų – skaidulinių medžiagų, kurių gausu nesmulkintuose augaliniuose produktuose (saldiuose bulvėse, pupelėse, nerafinuotuose ryžiuose), vartojimas. Skaidulos mažina lėtinių ligų riziką ir padeda išsaugoti gerą savijautą, nors daugelio žmonių racione jų vis dar labai trūksta.

Gyvūninės kilmės dietos dažnai primena kitas ribojančias mitybas, tokias kaip keto ar griežta baltymų dieta. Nors kai kuriems jos gali padėti numesti svorio, ilgainiui tokia mityba gali kelti rimtų sveikatos problemų. Ekspertai vieningai pataria rinktis subalansuotą mitybą, gausią vaisių, daržovių, liesų baltymų ir skaidulų.