Dažna ejakuliacija mažina prostatos vėžio riziką

Kai kalbama apie prostatos vėžio rizikos mažinimą, ne vienas tyrimas rodo – aktyvesnis seksualinis gyvenimas gali būti naudingas jūsų prostatai. Reguliari ejakuliacija, ar tai būtų artimų santykių metu, ar savarankiškai, siejama su mažesniu pavojumi susirgti prostatos vėžiu.

Intymumo įtaka prostatos sveikatai

Ilgalaikis tyrimas, trukęs 18 metų ir apėmęs vyrus nuo 20 iki 49 metų, parodė įdomią tendenciją. Vyrai, kurie per mėnesį ejakuliavo bent 21 kartą, riziką susirgti prostatos vėžiu sumažino iki penktadalio, lyginant su tais, kurie tai darydavo 4–7 kartus per mėnesį. Įdomu tai, kad vyresnių (40–49 metų) grupėje šis poveikis buvo netgi stipresnis, siekiant iki 22% sumažintos rizikos.

Nors pasiekti tokią „normą“ ne visiems gali atrodyti lengva, specialistai pataria: netgi retesnės ejakuliacijos gali būti naudingos. Pastebėta, kad net ir mažesnis reguliarių orgazmų kiekis daro teigiamą įtaką prostatos būklei, todėl užtektų tiesiog iš viso nepamiršti seksualinės sveikatos.

Mitai apie seksualinį aktyvumą ir riziką

Anksčiau buvo manoma, kad didesnis lytinis aktyvumas didina prostatos vėžio riziką, nes padidina vyriškojo hormono testosterono lygį, o šis gali skatinti vėžinių ląstelių augimą. Tačiau naujesni tyrimai pastebi priešingą ryšį – daugiau seksualinių santykių ar ejakuliacijų gali kaip tik saugoti nuo šios ligos. Dabar ekspertai vis dažniau linkę manyti, kad aktyvesnis seksualinis gyvenimas naudingas bendrai prostatos sveikatai.

Kas yra prostatos vėžys?

Prostatos vėžys yra dažniausiai vyrams pasitaikanti vėžio forma po odos navikų, be to, pagal mirštamumą jis nusileidžia tik plaučių vėžiui. Didžioji dauguma prostatos vėžio atvejų yra adenokarcinomos, atsirandančios iš gleives ar skysčius gaminančių ląstelių.

Nors ši liga dažniau nustatoma vyresnio amžiaus vyrams, kai kurios vyrų grupės – pavyzdžiui, tam tikrų tautybių – susiduria su didesne rizika tiek susirgti, tiek nuo jos mirti.

Prostatos vėžio simptomai

Pradinėse stadijose prostatos vėžys dažniausiai būna besimptomis. Ligai progresuojant, gali pasireikšti įvairūs požymiai:

• Silpna arba lėta šlapimo srovė dėl užspaudimo
• Padidėjęs poreikis šlapintis naktį
• Kraujas šlapime
• Sutrikusi erekcija
• Skausmas klubų, nugaros ar kitų kaulų srityje (jei liga metastazavo)
• Silpnumas kojose ar pėdose (kai navikas spaudžia nugaros smegenis)

Tokie simptomai nebūtinai reiškia prostatos vėžį. Pavyzdžiui, dažna ir gerybinė problematika – prostatos padidėjimas (BPH) – gali sukelti labai panašius požymius. Visgi, jeigu pastebite bent vieną iš minėtų simptomų, būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju.

Gydymo galimybės

Nors prostatos vėžys skamba grėsmingai, tik dalis vyresnių vyrų nuo jo miršta – dažnai dėl kitų sveikatos problemų ši liga neišsivysto iki pavojingos stadijos. Kai kurie atvejai gali būti atidžiai stebimi be aktyvaus gydymo, taikant vadinamąjį laukimo ir stebėsenos metodą.

Kitiems pacientams, ypač jei liga pažengusi ar metastazavusi, reikalingas aktyvus gydymas. Dažniausi gydymo būdai yra:

• Stebėjimas („watchful waiting“)
• Chirurginis gydymas
• Radioterapija
• Hormoninis gydymas
• Vakcinos terapija, skatinanti imuninę sistemą atakuoti vėžines ląsteles
• Krioterapija (naviko užšaldymas)
• Kaulų taikinių terapijos metodai
• Vaistinis (chemoterapinis) gydymas

Gydytojas pasirinkimą derina individualiai, įvertinęs ligos stadiją ir paciento sveikatą.