Perikarditas: kaip suprasti šią diagnozę

Perikarditas – tai būklė, kai uždegamas širdį gaubiantis plonas ir elastingas maišelis, vadinamas perikardu. Dažniausias šio sutrikimo simptomas – staiga atsirandantis, aštrus ar duriantis skausmas krūtinėje, kuris sustiprėja įkvepiant ar gulint. Nors perikarditas dažniausiai nėra pavojingas gyvybei, jis gali imituoti rimtesnes ligas, todėl pajutus stiprų krūtinės skausmą svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kas yra perikardo uždegimas?

Perikardas – tai dviejų plonų sluoksnių maišelis, esančios aplink širdį, tarp kurių yra nedidelis kiekis skysčio. Šis struktūra apsaugo širdį, stabilizuoja ją krūtinės ląstoje, sumažina trintį ir riboja infekcijų plitimą iš aplinkinių organų, tokių kaip plaučiai.

Uždegus perikardui, visų pirma juntamas staigus, aštrus skausmas krūtinėje, dažniausiai stiprėjantis kvėpuojant ar kosint, tačiau silpnėjantis sėdint palinkus į priekį. Kartais skausmas gali būti bukas ar maudžiantis, plisti į kairį petį ar kaklą. Kai kurie žmonės patiria dusulį, padidėja kūno temperatūra.

Kokios perikardito priežastys?

Perikarditas gali išsivystyti dėl daugelio veiksnių, tačiau dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos. Taip pat perikardo uždegimas gali būti inovuotas dėl bakterinės infekcijos (pavyzdžiui, tuberkuliozės), autoimuninių ligų, tokių kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas, medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., inkstų funkcijos nepakankamumo, hipotirozės), chirurginių intervencijų ar krūtinės traumos, vėžio, chemoterapinių ar širdies vaistų vartojimo, o retais atvejais – grybelių ar parazitų.

• Iš tiesų, apie 85 % atvejų tiksli priežastis lieka nenustatyta – tokiais atvejais manoma, kad uždegimą dažniausiai lėmė virusai.
• Perikarditas gali būti ir po COVID-19 infekcijos ar jos metu, kai virusas tiesiogiai pažeidžia perikardą, sukelia kraujo tekėjimo sutrikimus ar ima vyrauti itin stipri uždegiminė (citokinų) reakcija.

Ši būklė gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, visgi dažniau pasitaiko 16–65 metų vyrams.

Perikardito tipai

• Ūminis – prasideda staiga ir trunka iki 4–6 savaičių.
• Išliekantis – kai simptomai neišnyksta ilgiau kaip 4–6 savaites.
• Pasikartojantis – kai nauji simptomai išsivysto praėjus bent 4–6 savaitėms po pirmojo epizodo.
• Lėtinis – trunka ilgiau nei 3 mėnesius.
• Susitraukęs perikarditas – kai uždegimo paveiktas perikardas sustandėja ir apriboja širdies darbą.

Kokie perikardito gydymo būdai?

Pagrindinis perikardito gydymo tikslas – sumažinti uždegimą ir malšinti skausmą. Dažniausiai pirmiausia skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas. Prie jų gali būti pridedamas kolchicinas – vaistas, mažinantis pasikartojimo riziką.

Jeigu šie vaistai netoleruojami ar neveiksmingi, gydytojas gali paskirti steroidus. Kai perikarditą sukėlė bakterinė infekcija, reikalingi antibiotikai. Sergant autoimuninėmis ligomis, gali būti naudojamas gydymas, skirtas pagrindinei ligai valdyti, pavyzdžiui, imunosupresantai.

Tais atvejais, kai aplink širdį kaupiasi perteklinis skystis ir gresia širdies funkcijos nepakankamumas (širdies tamponada), atliekama perikardocentezė – skysčiui pašalinti į perikardo ertmę įvedama adata ir ištraukiamas skystis. Kai kada prireikia chirurginės intervencijos – atvėrus perikardą sudaromas „langas“, kad skystis galėtų laisvai pasišalinti.

Lėtinio ir pasikartojančio perikardito valdymas

Maždaug 15–30 % pacientų, persirgusių ūminiu perikarditu, liga gali pasikartoti arba pereiti į nuolatinę ar lėtinę formą. Tokiais atvejais dažniausiai vėl taikomi tie patys priešuždegiminiai vaistai ir kolchicinas. Kai kuriais atvejais, kai įprastas gydymas neveiksmingas, gali būti skiriami imuninės sistemos uždegimo procesą slopinantys vaistai, tokie kaip interleukino-1 (IL-1) inhibitoriai.

Jei dėl uždegimo perikardas labai sustorėja, imtasi riboti širdies judesius ir trukdo jos veiklai, gali būti rekomenduojama perikardektomija – dalies ar viso perikardo pašalinimas.

Kaip nustatomas perikarditas?

Diagnozuojant perikarditą, gydytojas įvertina paciento simptomus, atlieka fizinį ištyrimą ir paskiria reikalingus laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Per apžiūrą gali būti girdimas būdingas perikardo „trinties“ ar šiurkštinimo garsas klausantis širdies.

• Kraujo tyrimuose dažnai nustatomas padidėjęs uždegimo aktyvumo rodiklis – C reaktyvusis baltymas (CRB).
• Krūtinės ląstos rentgenogramoje gali būti matomas padidėjęs širdies šešėlis, kai susikaupia didelis kiekis perikardo skysčio.
• Elektrokardiograma (EKG) padeda atskirti perikarditą nuo kitų su širdimi susijusių skausmų.
• Echoskopija leidžia įvertinti perikardo skysčio kiekį ir širdies darbą.
• Kai kuriuos atvejus prireikia papildomų tyrimų, pavyzdžiui, širdies magnetinio rezonanso, ypač jei įtariamas sudėtingesnis uždegimas.

Jei įtariama, kad perikarditas susijęs su infekcija (ne virusine) ar vėžiu, susikaupęs skystis gali būti ištirtas mikroskopu.

Galimos komplikacijos ir prognozė

Perikarditas – gana dažna, bet paprastai lengva būklė. Didžioji dauguma sergančiųjų visiškai pasveiksta. Retais atvejais perikarde gali kauptis daug skysčio ir spausti širdį (širdies tamponada), todėl tai laikoma pavojinga būkle, kurią reikia gydyti nedelsiant.

• Tamponados atveju pasireiškia dusulys, žemas kraujospūdis, prislopę širdies tonai, ištinusios kaklo venos.
• Blogesnė prognozė siejama su nuolatine aukšta temperatūra, didele skysčio sankaupa, lėta ar užsitęsusia ligos eiga, neatsaku į įprastą gydymą.

Atsigavimas ir gyvenimo būdo patarimai

Dauguma žmonių, sirgusių perikarditu, pilnai pasveiksta ilsėdamiesi ir laikydamiesi gydytojo nurodymų. Gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesio ar ilgiau. Svarbu reguliariai vartoti skirtus vaistus, laikytis kontrolinių apžiūrų, prireikus koreguoti fizinį aktyvumą – dažnai nerekomenduojama sportuoti, kol visiškai išnyksta simptomai ir normalizuojasi uždegimo rodikliai. Profesionaliems sportininkams fizinis aktyvumas stabdomas ilgesniam laikui – bent 3 mėnesiams.

Norint apsisaugoti nuo pasikartojimų ar naujų perikardito atvejų, pravartu vengti krūtinės sužalojimų, dažniau plauti rankas ir atnaujinti vakcinas, kurios gali padėti sumažinti infekcijų riziką.

Apibendrinimas

Perikarditas – tai perikardo (širdį gaubiančio maišelio) uždegimas, pasireiškiantis dažniausiai aštriu krūtinės skausmu. Priežastys įvairios: virusai, autoimuninės ligos, navikai, traumos. Diagnozuojamas pagal simptomus, kraujo rodiklius ir vaizdinius širdies tyrimus. Laiku pradėtas gydymas vaistais dažniausiai sėkmingas, tačiau kartais prireikia papildomų procedūrų ar operacijos. Tinkamai prižiūrint, dauguma žmonių pilnai pasveiksta ir gali išvengti rimtesnių komplikacijų.