Limfos ir jos toksinų supratimas

Limfa – tai skaidrus, organizme cirkuliuojantis skystis, esantis limfinėje sistemoje. Kiekvienoje mūsų kūno vietoje kraujas pasiekia smulkias kapiliarų kraujagysles. Pro jų sieneles nedidelė dalis skysčio prasiskverbia į aplinkinius audinius. Šis audinių skystis dar nėra vadinamas limfa – toks jis tampa tik tada, kai jį surenka ir pradeda gražinti į kraują limfinės sistemos tinklas.

Kaip susidaro limfa ir kas joje yra

Limfoje galima rasti įvairių medžiagų – nuo baltymų, gliukozės, druskų, riebalų iki vandens. Tačiau limfa nėra tokia pati kaip kraujas – joje nėra eritrocitų ir stambių baltymų, nes jie tiesiog netelpa pro smulkias kapiliarų angas. Iš audinių limfa surenka ir mikroorganizmus, ir tam tikrais atvejais – vėžines ląsteles, kurios vėliau nukeliauja iki limfmazgių, kur imuninės ląstelės jas sunaikina. Todėl, pavyzdžiui, onkologinių susirgimų metu gydytojai skiria dėmesio ir tam, ar limfmazgiai nėra pažeisti.

Limfos vaidmuo organizme

Dar dažnai teigiama, kad limfinė sistema – lyg mūsų kūno „kanalizacija“ ar valymo sistema. Ši analogija gali skambėti šiek tiek ne taip, kaip norėtųsi, bet suprasti svarbu: limfa atlieka reikšmingą vaidmenį surenkant ir šalininant perteklinį skystį, atliekas ar kenksmingus mikroorganizmus. Visgi limfinė sistema nesusitvarko pati viena – kartu su kepenimis, inkstais ir plaučiais ji tampa dideliu organizmo valymo komandos nariu. Taigi, nors limfinė sistema yra svarbi, jos funkcijos dažnai susipina su kitų organų darbu.

Ką daro limfa?

• Padeda iš audinių pašalinti skysčio perteklių
• Perneša imunines ląsteles, kurios kovoja su infekcijomis
• Suranda ir šalina bakterijas ar virusus
• Surenka tam tikras maistines medžiagas, pavyzdžiui, riebalus

Įdomu, jog limfos sudėtis priklauso nuo to, iš kokios kūno dalies ji surenkama, bei ką neseniai valgėte ar gėrėte. Priklausomai nuo to, limfa gali būti sodresnė riebalais ar baltymais.

Mitos apie „užsikimšusią limfą”: ar limfa tikrai gali „užsistovėti”?

Pasižvalgius internete nesunku rasti gausybę straipsnių apie limfinės sistemos „valymą“, „užsistovėjusią limfą” ar įvairias detoksikacines dietas. Dažnai jose žadama, kad beveik bet koks nusiskundimas – nuo nuovargio iki spuogų, nuo sąnarių skausmų iki antsvorio – gali būti limfos problemų požymis.

Tačiau medicininiai įrodymai rodo ką kita. Limfinės sistemos užsikimšimas arba rimtas sulėtėjimas nėra toks dažnas, kaip bandoma įtikinti. Iš tikrųjų limfos tėkmės sutrikimai dažniausiai nutinka po operacijų ar traumų, kai pažeidžiami arba pašalinami limfmazgiai – pavyzdžiui, po krūties vėžio gydymo. Tokiais atvejais gali kilti limfedema – skysčių kaupimasis audiniuose.

Kai limfinė sistema iš tiesų nustoja tinkamai funkcionuoti, dažniausiai pasireiškia audinių patinimas, tačiau tokie atvejai yra reti – jie susiję su konkrečiais sveikatos sutrikimais, o ne kasdienėmis bėdomis.

Detoksikacijos mitai ir tikrovė

Neretai internete siūlomi būdai, kaip “atsikratyti toksinų” ar „atlaisvinti” limfą – įvardijami įvairūs maisto papildai, specialios dietos, netgi vonios su moliu ar kavos klizmos. Tokiems patarimams dažniausiai trūksta mokslinio pagrindo – jie remiasi daugiau tvirtinimais negu tikrais įrodymais. Be to, “limfos valymo” sąvoka dažnai naudojama kaip prieskonis rinkodarai, tačiau mediciniškai ji neturi aiškios prasmės.

Limfinės sistemos darbą iš tikrųjų užtikrina judėjimas – sportas ar net paprastas vaikščiojimas padeda limfai natūraliai judėti po kūną. Judant raumenys suspaudžia limfinius kanalus, skatindami skysčio tekėjimą kūnu.

Kas padeda limfai cirkuliuoti?

• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Gera kūno hidratacija
• Sveika ir subalansuota mityba
• Tam tikrais atvejais – specialus limfodrenažinis masažas

Masažas, vadinamas limfodrenažu, taikomas žmonėms, kuriems po operacijų ar kitų sveikatos bėdų sutrinka limfos nutekėjimas. Sveikam žmogui, siekiančiam palaikyti limfos cirkuliaciją, pakanka judėti, sveikai maitintis ir rūpintis organizmo hidratacija.

Limfinės sistemos tyrimai ir nauji atradimai

Nors apie limfos sistemą žinoma nemažai, vis dar vyksta nauji atradimai. Pavyzdžiui, ilgą laiką manyta, kad smegenyse nėra limfinių latakų, tačiau naujausi tyrimai leidžia manyti priešingai – smegenims taip pat būdingas savas limfodrenažas. Tokie atradimai praplečia mūsų žinias apie tai, kaip veikia imuninė sistema ir kaip įvairūs organai bendradarbiauja palaikydami sveikatą.

Atsakingai rūpinantis savo kūno švara ir judrumu, limfinė sistema susitvarkys pati – be papildomų detoksikacijos gudrybių ar specialių priemonių.