Ar raudona mėsa sukelia vėžį?

Raudonos mėsos vartojimas – dažnai diskusijų objektas: dalis žmonių jos vengia, kiti renkasi įtraukti į kasdienį racioną. Tokia mėsa, kaip jautiena, kiauliena, ėriena, veršiena ar ožkiena, pasižymi vertingomis maistinėmis medžiagomis, tačiau moksliniai tyrimai nurodo, kad dažnas raudonos mėsos valgymas gali būti susijęs ir su didesne tam tikrų rūšių vėžio rizika, įskaitant storosios žarnos, prostatos ar kasos vėžį.

Ką svarbu žinoti apie raudoną mėsą?

Raudona mėsa vertinama dėl daugybės organizmui svarbių medžiagų – joje randama daug aminorūgščių, geležies, D, B6 ir B12 vitaminų, seleno, cinko. Visgi šio produkto kokybė ir galimas poveikis sveikatai priklauso ne tik nuo mėsos rūšies, bet ir nuo to, kaip ji auginama ir ruošiama.

Pramoninėje gyvulininkystėje auginamų gyvūnų racione dažnai būna antibiotikų ir augimo hormonų, kurie kartu atsiduria ir galutiniame produkte. Dar svarbiau – mėsos gamybos ir kepimo būdai gali paskatinti kenksmingų junginių susidarymą.

Mėsa ir kenksmingų junginių susidarymas

• Heterocikliniai aminai (HCA): Jie susiformuoja kuomet mėsa ruošiama aukštoje temperatūroje (pavyzdžiui, kepant ant grotelių ar keptuvėje). Kuo ilgiau mėsa kepama virš 150 °C temperatūros, tuo daugiau HCAs joje susidaro.
• Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH): Tai junginiai, kurie atsiranda degant riebalams ir sultims, kai jos laša ant karštų paviršių ar atviros ugnies, paskleisdamas dūmus, kurie nusėda ant mėsos.

Šios medžiagos mokslininkų laikomos galinčiomis pažeisti DNR, o ilgainiui – padidinti riziką susirgti vėžiu. Tyrimai išskiria didelį keptos ar rūkytoje mėsoje randamų HCAs kiekį kaip vieną galimų rizikos šaltinių.

Mėsa ir vėžio rizika: kokie įrodymai?

Didžioji dalis atliktų tyrimų sieja raudonos mėsos vartojimą su didesne tam tikrų vėžio formų tikimybe. Nors mokslas dar ieško tikslių mechanizmų ir visapusiškų įrodymų, kai kurios tendencijos aiškios:

• Storosios žarnos vėžys: Epidemiologiniai duomenys rodo, jog tiek raudonos, tiek perdirbtos mėsos vartojimas gali didinti šios ligos riziką apie 20–30 %.
• Kasos vėžys: Kasdien suvalgant papildomą 50 g perdirbtos mėsos, rizika padidėja apie 19 %. Raudonos mėsos poveikis čia išlieka prieštaringas, bet vyrams fiksuojama kiek didesnė rizika.
• Prostatos vėžys: Tyrimai kol kas nesutaria dėl aiškaus ryšio, tačiau dažnas perkeptos ar rūkytos mėsos vartojimas gali būti susijęs su aukštesne rizika.
• Skrandžio vėžys: Perdirbtos mėsos perteklius kasdien gali padidinti riziką net 18 %.
• Krūties vėžys: Statistikos duomenimis, perdirbtos raudonos mėsos mėgėjos turi 6 % didesnę krūties vėžio tikimybę.
• Stemplės vėžys: Didelis raudonos mėsos kiekis ir mažas paukštienos kiekis gali didinti riziką susirgti tam tikromis stemplės vėžio rūšimis.

Raudonos mėsos įtaka neapsiriboja tik vėžiu

Medicinos tyrimuose randama sąsajų tarp raudonos mėsos suvartojimo ir kitų sveikatos sutrikimų. Reguliarus šio produkto vartojimas gali būti siejamas ir su didesniu širdies bei kraujagyslių ligų ar diabeto pavojumi. Kai kurios apžvalgos netgi išskiria trumpesnę gyvenimo trukmę tarp dažnai raudoną mėsą valgančių žmonių.

Kaip sumažinti riziką valgant raudoną mėsą?

Svarbiausia – vartoti mėsą saikingai ir kruopščiai apgalvoti jos ruošimo būdus. Vietoj kepimo aukštoje temperatūroje ar ant atviros ugnies, rinkitės kepimą orkaitėje, garuose, arba troškinimą. Sveikesniam patiekalui tinka naudoti natūralius prieskonius, įvairias žoleles ir aukštos kokybės aliejus. Nepamirškite dažniau keisti baltymų šaltinius: įtraukite žuvį, paukštieną ar augalinius baltymus (riešutus, ankštinius).

Subalansuota mityba – geriausias pasirinkimas

Nors baltymai neabejotinai svarbūs mūsų organizmui ir raudona mėsa yra vienas jų šaltinių, verta laikytis saiko ir siekti įvairovės maiste. Į kasdienį racioną įtraukę kitų baltymų šaltinių – žuvį, paukštieną, augalinius produktus – užtikrinsite reikiamą maistingųjų medžiagų balansą.