Kaip sužinoti, ar sergant PCOS ovuliacija vyksta reguliariai

Kai kurios moterys, susiduriančios su sunkumais pastoti, puikiai žino, kaip svarbu suvokti priežastis – tik tada galima sustabdyti nusivylimo ratą.

Policistinių kiaušidžių sindromas ir ovuliacija

Policistinių kiaušidžių sindromas, dažniausiai žinomas kaip PKS, daro įtaką ovuliacijos procesams ir mėnesinių ciklui. Dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo ovuliacija gali tapti reta arba net visiškai nevykti. Todėl kai kurioms moterims tampa sunku numatyti, kada pastoti yra didžiausia tikimybė.

Įprastai mėnesinių ciklą pradeda tam tikras hormonas, išsiskiriantis smegenyse, kuris siunčia signalą kiaušidėms pradėti brandinti folikulą. Du svarbiausi hormonai čia yra folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), atsakingas už kiaušialąstės brendimą, ir liuteinizuojantis hormonas (LH), sukeliantis ovuliaciją, kai kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės.

Kas vyksta sergant PKS?

PKS atveju kiaušialąstės dažnai nesubręsta iki galo arba neišsiskiria iš kiaušidės, todėl užsilieka viduje kaip mažos nesubrendę folikulai (jie dažnai vadinami cistomis, nors tai nėra tikros cistos). PKS sergančių moterų organizme dažnai susidaro per didelis vyriškų hormonų – androgenų – kiekis. Dėl šios priežasties mėnesinės tampa nereguliarios, ilgesnės arba visai dingsta. Ovuliacija gali nevyksti kiekvieno ciklo metu, todėl nuspėti vaisingas dienas tampa sudėtinga.

Nereguliarus ciklas apsunkina pastojimo galimybes, nes sunku tiksliai žinoti, kada vyksta ovuliacija. Be to, pastebima, kad nemažai moterų patiria sunkumų bandydamos pastoti arba išnešioti vaisių iki termino – tai vadinama sumažėjusiu vaisingumu.

Kaip pažinti ovuliacijos požymius?

Moterims, kurių ciklai reguliarūs, ovuliaciją numatyti paprasčiau. Tačiau sergant PKS štai kelios priemonės, kurios gali padėti nustatyti, kada artėja ovuliacija:

• Ovuliacijos testai. Tokie testai fiksuoja padidėjusį LH kiekį, kuris išauga prieš pat ovuliaciją. Tačiau PKS moterims šio hormono kiekis būna pakilęs nuolat, tad testų rezultatai gali būti nepatikimi.
• Bazinės kūno temperatūros matavimas. Po ovuliacijos, progesterono kiekis padidėja ir kūno temperatūra padidėja maždaug vienu laipsniu. Norint fiksuoti temperatūros pokyčius, kelias savaites matuokite temperatūrą vos pabudus, kol dar neišlipote iš lovos.
• Cervikalinio gleivių stebėjimas. Per ciklą keičiasi gleivių konsistencija – per ovuliaciją jos tampa skaidresnės, tamprios lyg žali kiaušinio baltymai. Toks pokytis signalizuoja apie artėjančią ovuliaciją.
• Gimdos kaklelio padėties vertinimas. Ciklo metu gimdos kaklelis keičia poziciją ir tvirtumą. Artėjant ovuliacijai gimdos kaklelį sunkiau pasiekti, jis minkštėja.

Panaudojus vieną ar kelis šiuos būdus, galite tiksliau numatyti, kada planuoti lytinius santykius – didžiausias vaisingumo langas prasideda maždaug penkias dienas prieš ovuliaciją ir baigiasi praėjus dienai po jos. Ovuliacijos laikas gali skirtis, tad verta pradėti bandyti savaitę prieš numanomą ovuliaciją ir tęsti dar keletą dienų po jos.

Ką daryti, jei nepavyksta nustatyti ovuliacijos?

Jei sunku pajusti ryškių ovuliacijos požymių, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Gali prireikti hormonų tyrimų, medicininės apžiūros arba ultragarsinio tyrimo, kad būtų nustatyta, ar vyksta ovuliacija ir ar ciklas reikalauja papildomos pagalbos.

Specialistas dažniausiai detaliai surenka ligos istoriją ir atlieka reikiamus tyrimus. Tai padeda nustatyti, kodėl nevyksta ovuliacija, ir pasiūlyti jums tinkamiausią gydymo kelią.

Kaip palengvinti PKS simptomus?

Nors PKS nėra visiškai išgydomas, egzistuoja veiksmų, padedančių valdyti simptomus ir pagerinti pastojimo galimybes. Gydytojas gali rekomenduoti vaistus, skatinančius ovuliaciją, tokius kaip letrozolas ar klomifenas. Taip pat siekiant sumažinti hormonų disbalansą labai svarbios sveikos gyvensenos priemonės – subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas neretai padeda sumažinti PKS požymius.

Pastojimo tikimybė sergant PKS

Galimybė pastoti priklauso ne tik nuo to, kaip dažnai ovuliuojate, bet ir nuo bendros sveikatos tiek jūsų, tiek partnerio. PKS gali apsunkinti pastojimą, tačiau medicininė pagalba žymiai didina sėkmės šansus. Pavyzdžiui, skyrus klomifeną, ovuliuoti pradeda net 80 % besigydančių moterų, o apie pusė jų pastoja per šešis gydymo ciklus.

Klausantis savo kūno ir bendradarbiaujant su gydytoju, didelė tikimybė pasiekti savo tikslą – susilaukti kūdikio net turint PKS.