Ar žmonės, sergantys celiakija, turi didesnę ankstyvos mirties riziką?

Celiakija nėra laikoma mirtina liga, tačiau ji gali neigiamai paveikti sveikatą, ypač jei liga nėra kontroliuojama. Vengiant tinkamo gydymo, kyla rizika susirgti įvairiomis komplikacijomis, kurios gali trumpinti gyvenimo trukmę.

Celiakijos poveikis gyvenimo trukmei

Palyginti su bendra populiacija, žmonės, turintys nediagnozuotą ar negydomą celiakiją, susiduria su didesne ankstyvos mirties rizika. Čia ypač svarbų vaidmenį vaidina mitybos trūkumai ir padidėjusi limfomos rizika. Tyrimai rodo, kad ši rizika gali būti susijusi ir su kitais, dar pilnai neištirtais veiksniais.

Didelis tyrimas, kuriame buvo stebima daugiau nei 49 tūkstančiai celiakija sergančių žmonių Švedijoje nuo 1969 iki 2017 metų, užfiksavo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą ilgalaikį mirtingumo padidėjimą. Įdomu tai, kad padidėjusi rizika stebėta visose amžiaus grupėse, tačiau ji buvo didžiausia tarp 18–39 metų amžiaus žmonių ir ypač per pirmuosius metus po diagnozės. Šis padidėjimas išliko aktualus net po dešimtmečio.

Kokios sveikatos problemos yra pavojingiausios?

Analizuodami mirties priežastis, mokslininkai išskyrė didesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, kvėpavimo sistemos infekcijų, tokių kaip gripas ar plaučių uždegimas, lyginant su bendra populiacija. Nors šis skirtumas nėra dramatiškas, visgi jis egzistuoja ir tampa ryškesnis žmonėms, kurių celiakija labai pažengusi ar turi kitų sunkių ligų.

Ypač sudėtingos pasekmės gresia tiems pacientams, kuriems liga progresuoja nepaisant griežtos dietos. Tokiais atvejais celiakija gali išsivystyti į agresyvią limfomos formą. Tyrimai rodo, kad bendra ankstyvo mirtingumo rizika pacientams su celiakija yra kiek didesnė nei įprastai, daugiausia dėl ne Hodžkino limfomos.

Liga ligoninėje: rimtesnės pasekmės

Asmenims, kuriems dėl celiakijos teko atsidurti ligoninėje, rizika susidurti su ankstyva mirtimi yra didesnė. Vienoje analizėje, apžvelgusioje daugiau nei 10 tūkstančių pacientų, pastebėta, kad šiai pacientų grupei ankstyvos mirties rizika buvo beveik dvigubai didesnė nei visos populiacijos. Jei ligonis sirgo ne tik celiakija, bet ir kitomis sunkiomis ligomis – pavyzdžiui, autoimuninėmis, onkologinėmis ar inkstų ligomis, pavojus dar labiau išaugo.

Mokslininkai mano, kad tokią padėtį galėjo lemti nepakankamas gyvybiškai svarbių vitaminų, kaip vitamino A ar E, pasisavinimas. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad senesniuose tyrimuose celiakija dažnai buvo gydoma ne taip efektyviai kaip šiandien.

Glitimo neturinti dieta: kaip ji keičia riziką?

Nenuvilia ir geros naujienos – kai kurie tyrimai rodo, kad itin griežtas glitimo vengimas gali reikšmingai prisidėti prie geresnių sveikatos rezultatų ir galbūt net sumažinti ankstyvos mirties riziką.

Švedijos tyrime atskleista, kad kūdikiams ir mažiems vaikams, kuriems celiakija diagnozuota iki dvejų metų ir kurie anksti pradėjo laikytis beglitiminės dietos, rizika mirti buvo net mažesnė už tikėtiną. Kitas ilgalaikis Suomijos tyrimas apie žmones, sergančius dermatinio herpetiformio išbėrimu (odos liga, glaudžiai susijusia su celiakija), parodė, kad mirčių skaičius buvo gerokai mažesnis nei prognozuota remiantis visuomenės duomenimis.

Šio tyrimo išskirtinumas – net 97,7% pacientų griežtai laikėsi glitimo neturinčios dietos, ypač todėl, kad tai buvo vienintelis patikimas būdas ilgainiui kontroliuoti sunkų niežulį, būdingą dermatinio herpetiformio atveju. Kitose pacientų grupėse, sergančiose celiakija, glitimo vengimo laikymosi rodikliai labai svyruoja – nuo 45% iki 90%.

Dietos laikymasis: ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo sąlyga?

Kiti tyrimai leidžia manyti, kad tie, kurie griežtai laikosi beglitiminės dietos ir pasiekia žarnyno gleivinės atsigavimą, turi mažesnę mirties riziką. Pavyzdžiui, tiriant celiakija sergančius pacientus su biopsijos duomenimis, pastebėta, kad tie, kurie „pasileidžia“ ar retkarčiais nusideda dietai, dažniau susiduria su žarnyno pažeidimais. Sunkūs žarnyno pažeidimai, ypač kartu su stipriu viduriavimu ar staigiu svorio kritimu prieš nustatant diagnozę, taip pat siejami su blogesnėmis prognozėmis.

Pavojus sveikatai kyla ne tik tyčia vartojant glitimą, bet ir dėl netyčinio jo vartojimo – kai glitimas patenka į maistą dėl netinkamos priežiūros ar kryžminės taršos.

Ką svarbu žinoti?

Nors reikalinga daugiau tyrimų norint iki galo suprasti celiakijos poveikį gyvenimo trukmei, pastebima tendencija: laikantis griežtos glitimo neturinčios dietos, galima žymiai sumažinti komplikacijų riziką. Tai ypač svarbu tiems, kurie serga sunkia forma ligos arba jau turi įvairių gretutinių sveikatos sutrikimų.

Šiuolaikinė celiakijos diagnostika ir gydymas gerokai patobulėjo, todėl dauguma sergančiųjų gali gyventi pilnavertį, ilgą gyvenimą. Tačiau kruopštus dietos laikymasis išlieka pats svarbiausias žingsnis norint išvengti ilgalaikių pasekmių ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.