Kada žaidimai ekrane pavargina akis labiau nei darbas ir kaip to išvengti

Ilgą dieną prie „Excel“ dažnai vainikuoja vakaras su žaidimais. Dalis žmonių pastebi, kad po dviejų valandų intensyvaus žaidimo akys pavargsta labiau nei po aštuonių valandų darbo. Taip nutinka todėl, kad žaidimuose žvilgsnis įsitempęs, reakcijos laikas trumpas, o mirksėjimas sulėtėja.

Darbo metu žvilgsnis dažnai nukrypsta į klaviatūrą, kolegą ar užrašų knygutę. Žaidžiant monitorius tampa vieninteliu taikiniu, ypač dvikovose ar lenktynėse. Tai reiškia nuolatinį fokusą į vieną plotą, stipresnę įtampą akių raumenims ir didesnę sausumo riziką.

Žaidimai, azartas ir ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną

Ekrane vykstantis žaidimas nebūtinai yra tik kompiuterinis šaulys. Dalis žaidėjų renkasi skaitmeninius stalo žaidimus, kiti domisi internetiniais lošimais. Šiandien įvairios Azartspeles formos pasiekia telefonus, planšetes ir televizorius, todėl ekrano laikas dar labiau išsitempia.

Ilgesnės sesijos su statymais paprastai vyksta vakare, po darbo ar studijų. Akys jau būna nuvargusios nuo dienos, o papildomas valandų kiekis prie monitoriaus tik sustiprina sausumą ir perštėjimą. Ypač tai jaučiasi, kai žaidžiama tamsoje, laikant ekraną kaip vienintelį šviesos šaltinį.

Jei norisi ir toliau mėgautis žaidimais ar lošimais, būtina laikyti akis prioritetu. Tai nereiškia atsisakyti mėgstamos veiklos, tik pakeisti jos sąlygas.

Ekrano ir aplinkos „tuningas“ akims

Akių nuovargį labiausiai didina kontrastas tarp ryškaus ekrano ir tamsios aplinkos. Kai kambarys visiškai prietemoje, o monitorius šviečia maksimaliai, akys dirba per sunkiai. Panašiai nutinka, kai ekranas pastatytas prieš langą ir jame nuolat atsispindi dienos šviesa.

Prieš ilgesnę žaidimų sesiją verta susitvarkyti tris dalykus: apšvietimą, ekrano nustatymus ir atstumą. Tai paprasti dalykai, bet jie realiai keičia savijautą po kelių valandų. Svarbiausi punktai galėtų atrodyti taip:

• Kambarys švelniai apšviestas, ekranas nėra vienintelis ryškus objektas.
• Ekrano ryškumas sureguliuotas taip, kad nebūtų akinantis, bet ir ne per tamsus.
• Monitorius stovi maždaug 50–70 cm atstumu, truputį žemiau akių lygio.

Žaidėjas, kuris tai susitvarko vieną kartą, dažnai pastebi, kad vakariniai galvos skausmai ir raudonos akys pasitaiko rečiau. Tai nėra stebuklas, tiesiog mažesnė įtampa raumenims, atsakingiems už fokusavimą.

Pertraukos, kurios iš tikrųjų duoda efektą

Daugelis yra girdėję patarimą daryti pertraukas, bet dažnai jos apsiriboja keliomis sekundėmis laukimo, kol kraunasi kitas lygis. Tokios pauzės nepadeda, nes žvilgsnis vis tiek lieka tame pačiame taške.

Akims naudingos pertraukos turi turėti kelis aiškius elementus. Jos turi būti reguliarės, su nukreiptu žvilgsniu į tolį ir bent trumpu akių atpalaidavimu. Kad būtų lengviau, galima laikytis paprasto algoritmo:

• Kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėti į tolimą objektą.
• Kas kelis žaidimo raundus trumpam užsimerkti ir kelis kartus giliau pamirksėti.
• Bent kartą per valandą atsistoti, pažiūrėti pro langą ar į kitą kambario pusę.

Toks ritmas tinka ir biuro darbui, ir žaidimams. Skirtumas tas, kad žaidžiant dažniau pamirštama laikas, todėl verta naudoti laikmatį arba priminimą telefone.

Kada akių nuovargis jau signalas stabtelėti rimčiau

Akių nuovargis nėra vien diskomfortas. Dažnas perštėjimas, sausumas, miglotas vaizdas ar skausmas už akių gali reikšti, kad įtampa tapo nuolatine. Gydytojai mini, kad ilgai įtemptai stebint ekraną pradeda skaudėti ne tik akis, bet ir kaklą, sprandą, o skausmas jaučiamas giliai už akies obuolių.

Padėtį blogina tai, kad žaidžiant mirksima rečiau, akies paviršius išsausėja, o šildomos patalpos dar labiau ištraukia drėgmę. Tokiu atveju padeda ne tik sąmoningas mirksėjimas, bet ir dirbtinės ašaros ar drėkinamieji lašai, parinkti pasitarus su specialistu.

Akių būklę verta vertinti taip pat rimtai, kaip automobilio būklę prieš ilgesnę kelionę. Ne vienas specialisto patarimas ir straipsnis apie akių sausumą gali tapti savotiška techninė apžiūra prieš pirkimą prieš ilgas žaidimų naktis. Tokia „apžiūra“ padeda laiku sustoti, koreguoti žaidimo įpročius ir išvengti situacijos, kai mėgstamas hobis pradeda tiesiogiai kenkti regėjimui.