Ką jūsų miego pozicija gali pasakyti apie psichinę sveikatą?

Kaip miegame – ar tai gali pasakyti kažką daugiau apie mūsų psichinę sveikatą? Šis klausimas vis dažniau skamba socialiniuose tinkluose, kur teigiama, kad mėgstamos miego pozos signalizuoja apie stresą ar emocinę įtampą. Vis dėlto specialistai sako, kad sąsajų tarp konkrečių miego pozų ir psichologinių problemų nėra daug.

Miego kokybė svarbesnė už pozą

Pastaraisiais metais tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria bendrai miego kokybei, o ne tam, kaip tiksliai miegame. Yra duomenų, kad šoninė poza gali skatinti geresnį smegenų detoksikacijos procesą, o tai galbūt sumažina Alzheimerio ligos pavojų. Skirtingos miego padėtys taip pat pasižymi kitais privalumais – pavyzdžiui, miegant ant šono mažėja refliukso rizika.

Visgi pagrindinė atrasta priklausomybė – ne tarp pozų ir psichinės sveikatos, bet tarp streso bei blogo miego. Nepaisant to, kokia poza pasirenkama, įtemptos dienos dažniausiai atsiliepia naktiniam poilsiui ir atvirkščiai.

Streso ir miego sąsajos

Stresas aktyvina mūsų organizme vadinamąją HPA ašį, dėl kurios išsiskiria kortizolis – vienas svarbiausių hormonų, padedančių reaguoti į stresą. Jo funkcijos kur kas platesnės: nuo energijos valdymo iki uždegimo slopinimo bei miego-budrumo ritmo reguliavimo.

Jei stresas tęsiasi ilgai, o kortizolio lygis nuolat aukštas, šis išbalansavimas ima kenkti: atsiranda lėtinis uždegimas, dažnėja skausmai, gali pasireikšti depresijos ar nerimo simptomai, didėja kai kurių ligų progresavimo rizika.

Kortizolio kiekis natūraliai turėtų mažėti vakare, kad kūnas pasiruoštų miegui. Jei hormonas lieka aukštas, melatonino gamyba mažėja, o tai išderina užmigimo procesą. Dėl to naktį tampame prabudinantys, nepailsėję, o didelis nuovargis gali dar labiau didinti nerimą ar prislėgtą nuotaiką.

Miego sutrikimai dažnesni patiriant sunkumų

Daugelis miego sutrikimų – kaip nemiga, miego apnėja, neramių kojų sindromas, mieguistumas dieną ar dažni košmarai – dažniau pasitaiko tiems, kas išgyvena psichologinius sunkumus.

Žmonėms, kurie yra neurodivergentiški (pavyzdžiui, turintiems dėmesio sutrikimų), kokybiškai miegoti dar sudėtingiau. Tokiems asmenims būdingi sensoriniai jautrumai, didesnis ar aktyvesnis nervų sistemos dirglumas arba žemi melatonino kiekiai vakare.

Kaip pasirūpinti ramybe prieš miegą

Gali atrodyti, kad įpročiai naktį, pavyzdžiui, dantų griežimas ar ausų dengimas miegant, liudija įtampos lygį, tačiau jie dažniausiai būna atsakas į momentinį fizinį stresą, bet nebūtinai susiję su dienos įvykiais.

Tikrieji streso padariniai naktį gali pasireikšti miego paralyžiumi, vaikščiojimu miegant ar naktinėmis baimėmis – šie simptomai dažnėja tuomet, kai žmogus išgyvena stipresnį stresą.

Ką daryti, jei stresas trukdo užmigti?

• Laikykite miegamąjį tik poilsiui – čia nedirbkite ir nesinaudokite kompiuteriu dieną.
• Venkite stimuliuojančių veiklų (išmaniųjų įrenginių, kavos, sunkių pokalbių) mažiausiai tris valandas prieš miegą.
• Praktikuokite giluminį, progresyvų raumenų atpalaidavimą kelias minutes prieš užmigimą.

Greitai pastebėsite, kad net ir keli pokyčiai prieš miegą gali padidinti nakties ramybę ir padėti organizmui tinkamai atsipalaiduoti.

Išvada: ar miego poza išties svarbi?

Nors šiuo metu nėra pakankamai tyrimų, kurie tiesiogiai jungtų miego padėtį ir psichologinę būklę, šoninė poza gali būti naudinga kai kurioms ligoms ar net sumažinti kai kurių būklių pavojų. Tačiau iš tiesų daugiausia naudinga rūpintis visaverčiu miego režimu ir ieškoti pagalbos, jei nuolat iškyla sunkumų užmigti ar išsimiegoti.