Įvairių galvos svaigimo tipų diagnostika

Galvos svaigimas – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi į gydytojus. Daugeliu atvejų tai susiję su lengvu negalavimu ar būkle, kuri dažnai praeina savaime arba nesunkiai pagydoma. Vis dėlto kartais svaigimas gali būti pirmas signalas apie rimtas ar net gyvybei pavojingas problemas.

Kaip atpažinti galvos svaigimo pobūdį

Gydytojai išsiaiškina svaigimo priežastį, atkreipdami dėmesį į tai, kokio tipo svaigimą žmogus patiria. Skirtingi pojūčiai gali būti susiję su įvairiomis kūno sistemomis ar ligomis, todėl svarbu sąžiningai ir tiksliai apibūdinti simptomus.

• Presinkopė – silpnumas ar apalpimo jausmas

  Presinkopė – tai silpnumo, “tuoj nualpsiu” pojūtis, kuris dažnai pasireiškia staiga atsistojus. Gali pasidaryti šalta, išblyškti oda, o kai kada žmogus net praranda sąmonę. Šiam pojūčiui dažnai įtakos turi sumažėjusi kraujotaka smegenyse: kartais užtenka tiesiog per mažai išgerti skysčių, tačiau priežastis gali būti ir širdies ligos.

• Disbalansas – pusiausvyros praradimas

  Disbalansą žmogus jaučia kaip nestabilumą ar polinkį krypti į vieną pusę. Staiga atsiradęs simptomas gali rodyti, pavyzdžiui, ausies uždegimą, o palaipsniui stiprėjantis disbalansas neretai susijęs su lėtine judėjimo ar nervų liga, pvz., Parkinsono liga ar infekcija, paveikiančia visą organizmą.

• Vertigo – sukimosi jausmas

  Vertigo apibūdina pojūtį, kai atrodo, kad viskas aplink sukasi ir svyruoja. Šis svaigimas dažniausiai kyla dėl vidinės ausies sutrikimų (periferinis vertigo), bet jei pažeidžiamas smegenų kamienas – atsiranda centrinis vertigo. Jį gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimai, apsinuodijimai, išsėtinė sklerozė ar insultas. Prie vertigo gali prisidėti ir tokie simptomai kaip dvejinimasis akyse, jutimų sutrikimai, sunkumas kalbėti ar rijimo problemos.

• Neapibrėžtas svaigimas – bendras silpnumas ar sutrikęs pojūtis

  Kartais žmogui sunku tiksliai įvardinti savo būklę – jaučiamas nuovargis, sumišimas, tarsi būtų “ne savo kailyje”. Tokie pojūčiai gali atsirasti pradėjus vartoti naujus vaistus ar dėl psichologinių priežasčių.

Kasmet milijonai žmonių kreipiasi pagalbos dėl nepaaiškinamo galvos svaigimo.

Kada galvos svaigimas gali signalizuoti rimtas ligas

Nors dažniausiai svaigimas nėra pavojingas ir praeina be didelio gydymo, kartais tai būna aiškus simptomas apie pavojingą ligą. Svarbu žinoti, kokios būklės gali slypėti už šio simptomo:

• Sumažėjusi kraujotaka smegenų kamiene

  Neretai sumažėjusi kraujotaka smegenų kamiene (vertebrobazilinis nepakankamumas) sukelia stiprų svaigimą, kuris yra ženkliai rimtesnis nei paprastas galvos apsvaigimas. Kai kraujo pritekėjimas sutrinka trumpam, gali ištikti trumpalaikis išeminis priepuolis, o užsitęsus – netgi insultas ar ilgalaikė smegenų žala.

• Infekcijos

  Kai kurios infekcijos, ypač uždegimas vidinėje ausyje (virusinis labirintitas), dažnai sukelia vertigo pojūtį. Kitos retesnės, bet pavojingos infekcijos, tokios kaip grybelinė ar bakterinė meningitas, taip pat gali paveikti smegenų kamieną. Kai kurie virusai, atakuodami veido nervus šalia ausies, sukelia svaigimą ir kitus neurologinius požymius.

• Širdies ligos ir kraujotakos sutrikimai

  Širdies veiklos sutrikimai viena dažniausių priežasčių, kodėl smegenys negauna pakankamai kraujo. Dėl to atsiranda presinkopė, ypač atsistojus ar keičiant padėtį. Aritmijos, kai širdis plaka nereguliariai, taip pat dažnai iššaukia svaigimą.

• Retos hormoninės ligos

  Kai kurie reti navikai išskiria hormonus, todėl žmogus gali pradėti jausti svaigimą. Vienas tokių atvejų – feochromocitoma, išskirianti hormonus, kurie didina kraujospūdį ir sukelia bendrą silpnumą. Kita galima priežastis – insulinoma, kai dėl per gausaus insulino išsiskyrimo smarkiai nukrinta cukraus kiekis kraujyje, dėl ko žmogus gali jaustis išsekęs, apsvaigęs ar pasimetęs.

• Guillain-Barré sindromas

  Ši autoimuninė liga išsivysto, kai imuninė sistema atakuoja periferinius nervus. Dažniausiai prasideda silpnumu ar dilgčiojimu kojose, kuris palaipsniui plinta į viršutinę kūno dalį. Didėjant nestabilumui, vėliau gali grėsti ir dalinis paralyžius.

• Wernicke encefalopatija

  Šią būklę sukelia vitamino B1 (tiamino) trūkumas, dėl ko žmogui gali sutrikti akių judesiai, pusiausvyra ir net atmintis. Svarbu šią būklę pastebėti anksti – pradėjus gydymą vitaminu, dauguma simptomų greitai išnyksta.

Kaip padėti gydytojui tiksliau diagnozuoti

Jei kreipiatės į gydytoją dėl galvos svaigimo, kuo detaliau aprašykite savo patiriamus pojūčius. Pasidalykite informacija apie visus vartojamus vaistus, įvykusius pokyčius mityboje, gyvenimo būde ar darbo ritme. Kuo aiškiau nurodysite, ką jaučiate, tuo lengviau gydytojui bus nustatyti svaigimo priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.