Tyrimas rodo: kompiuterinė tomografija gali lemti 5 % visų vėžio atvejų. Ką mano radiologai?

Naujausi tyrimai rodo, kad kompiuterinė tomografija (KT) gali būti susijusi su didesne vėžio rizika, nei manyta anksčiau. Tai išskiria KT tyrimus kaip svarbų veiksnį, lemiantį papildomus vėžio atvejus. Šie atradimai kelia klausimų tiek medicinos bendruomenei, tiek pacientams, nes KT tyrimai plačiai taikomi įvairiose situacijose, nuo greitos diagnostikos iki ligų stebėjimo.

Ką atskleidė nauji tyrimai

Analizuojant net 93 milijonus KT tyrimų, atliktų vien tik per 2023 metus, mokslininkai paskaičiavo, kad per metus KT sukelta radiacija gali lemti daugiau nei 100 tūkstančių papildomų vėžio atvejų. Tai sudaro maždaug 5% visų naujai nustatomų vėžių kasmet. Toks rezultatas gerokai viršija ankstesnes prognozes ir siejamas su 30% išaugusiu KT naudojimu nuo 2007 metų.

Didžiausia dalis šių papildomų vėžio atvejų prognozuojama kaip plaučių vėžys, kiek mažiau – storosios žarnos. Pasak tyrėjų, tokią riziką vertėtų sulyginti su kitais žinomais veiksniais, tokiais kaip nesaikingas alkoholio vartojimas ar antsvoris.

Kaip KT tyrimai susiję su vėžio rizika?

KT metu naudojama jonizuojanti radiacija, kuri gali paveikti lastelių DNR ir ilgainiui prisidėti prie vėžio išsivystymo. Tiesa, asmeninė vėžio rizika dėl vieno tyrimo yra itin maža, palyginti su natūralia gyvenimo eigoje atsirandančia vėžio rizika.

Vis dėlto vaikai ir paaugliai yra jautresni radiacijai, nes jų organizmai dar vystosi. Suaugusių rizikos vertinamos remiantis duomenimis apie ilgalaikę radiacijos įtaką, tad nors tiesioginis KT ir vėžio ryšys neįrodytas, saugumo sumetimais gydytojai įvertina, ar kiekvienas tyrimas reikalingas.

Kada verta rinktis alternatyvas?

KT tyrimas dažnai išlieka nepakeičiamas, ypač kai reikia labai tiksliai ir greitai diagnozuoti įvairias ligas. Pavyzdžiui, mažos dozės KT padeda 20% sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio, o įprasti krūtinės rentgenai tokio efekto neturi.

Nors kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant nestipriam galvos skausmui ar lengvam sinusitui, dažnai apsieinama be vaizdo diagnostikos – problema gali praeiti savaime.

Todėl svarbu aptarti su gydytoju, ar KT tyrimas būtinas, ar įmanoma pasirinkti kitą metodą, tokį kaip magnetinis rezonansas ar ultragarsas. Tokios alternatyvos nenaudoja jonizuojančios radiacijos, tad yra saugesnės jautrioms grupėms.

Kaip sumažinti nereikalingą radiacijos poveikį?

Nemaža dalis medicinos įstaigų taiko programas, skirtas racionaliam vaizdo diagnostikos naudojimui. Gydytojai reguliariai mokomi, kaip teisingai parinkti, kokį tyrimą atlikti ir kada jis yra būtinas – taip stipriai sumažinamas bereikalingas radiacijos poveikis.

• Įstaigos seka tyrimuose naudojamą radiacijos kiekį ir laikosi griežtų saugumo rekomendacijų.
• Renkantis diagnostikos centrą verta teirautis apie jų įrangos saugumą ir atliktų tyrimų kokybę.
• Kiekvienoje situacijoje galima pasitarti su gydytoju – galbūt verta palaukti, ar simptomai savaime išnyks.

Ką svarbu žinoti pacientui?

KT tyrimas gali būti būtinas ir išgelbėti gyvybę, tačiau visada verta aptarti su gydytoju, kiek jis būtinas jūsų situacijoje. Jei nerimaujate dėl radiacijos, pasiteiraukite, ar įmanoma spręsti diagnozę kitais, mažiau rizikingais metodais. Renkantis centre atlikti tyrimą, verta įsitikinti aukšta įstaigos kvalifikacija ir darbo kokybe.