Vidinės kilmės medžiagos ir jūsų organizmas

Endogeninis – tai žodis, apibūdinantis medžiagas ar procesus, kurie vyksta arba susidaro mūsų organizme ar jo ląstelėse. Kitaip tariant, endogeninės medžiagos yra tokios, kurių kilmė – paties žmogaus kūnas.

Endogeninių ir egzogeninių medžiagų skirtumai

Skirtingai nei endogeninės, egzogeninės medžiagos atsiranda iš išorės – pavyzdžiui, patenka į organizmą kartu su maistu, vaistais ar papildais. Egzogeninės medžiagos gali būti tiek naudingos, tiek ir žalingos. Kartais jos naudojamos siekiant kompensuoti ar imituoti natūralių, paties organizmo gaminamų, medžiagų darbą – tai dažnas gydymo būdas.

Dažniausi endogeninių medžiagų pavyzdžiai

• Cholesterolis. Cholesterolis žmogaus organizme gali atsirasti dviem būdais – su maistu (egzogeninis cholesterolis) ir pasigaminti kepenyse (endogeninis cholesterolis). Abu cholesterolio šaltiniai yra svarbūs, tačiau jų perteklius gali turėti nepalankių padarinių sveikatai.
• Natūralūs skausmo malšintojai. Organizmas geba pats gaminti junginius, vadinamus endogeniniais opioidais. Šios medžiagos veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai – būtent jų dėka, pavyzdžiui, po intensyvios fizinės veiklos gali pasireikšti vadinamas „bėgiko euforijos“ efektas.
• Kūno nuosavos antikūnai. Imuninė sistema paprastai apsaugo mus nuo kenksmingų išorinių veiksnių, tokių kaip bakterijos ar virusai. Tačiau kartais organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie užpuola kūno audinius – šie vadinami autoantikūnais. Tokia situacija lemia autoimunines ligas: pavyzdžiui, sergant celiakija autoantikūnai atakuoja plonąją žarną, o sergant 1 tipo diabetu – kasą.
• Vietoje organizme susidarę dirgikliai. Neretai mūsų organizmo viduje gaminami junginiai gali paveikti sveikatą. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, svarbų vaidmenį gali atlikti endogeninis vandenilio sulfidas, kuris dirgina kvėpavimo takus. Ši medžiaga yra ne tik aplinkoje, bet gaminasi ir mūsų kūne.

Ką verta žinoti apie endogenines funkcijas

Neretai kasdien girdime apie egzogenines medžiagas, kurios imituoja ar atkuria endogeninių junginių funkciją. Paprastai organizmas puikiai valdo šių medžiagų pusiausvyrą, tačiau tam tikrais atvejais išorinis įsikišimas tampa būtinas. Pavyzdžiui, sergant kai kuriomis autoimuninėmis ligomis, skiriami priešuždegiminiai vaistai, kurie padeda nuslopinti pernelyg aktyvią imuninę sistemą. Vis dėlto yra ligų, kai vien to nepakanka – pavyzdžiui, sergant celiakija ar 1 tipo diabetu, tenka keisti mitybą arba vartoti insuliną. Tai rodo, kad kūno viduje gaminamos medžiagos ir jų pusiausvyra turi didelę reikšmę sveikatai.