Kaip oras gali sukelti galvos skausmą

Vasaros šeštadienio popietė, kai už lango siautėja perkūnija, daugeliui reiškia ramų laiką su arbatos puodeliu ir filmu. Tačiau kai kuriems žmonėms griaustinio apsilankymas tampa skausmingu išbandymu – prasideda stiprus galvos skausmas.

Kaip orai veikia galvos skausmą

Neretai tie, kas kenčia nuo galvos skausmų ar migrenos, pastebi ryšį tarp oro sąlygų pokyčių ir savo savijautos. Kai kurie žmonės nurodo, kad užtenka paprasto, netikėto oro pasikeitimo, kiti – pabrėžia konkrečias aplinkybes: staigiai pakilusią ar nukritusią temperatūrą, drėgmės pokyčius, stiprų vėją, saulės spindulius ar net rasos taško svyravimus.

Mokslinėje literatūroje oro sąlygos įvardijamos kaip dažnas migrenos ir kitų galvos skausmų veiksnys. Pavyzdžiui, vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1200 migrena sergančių žmonių, parodė, kad orai buvo ketvirtas dažniausias migrenos sukėlėjas. Beveik pusė apklaustųjų pranešė, jog oro pokyčiai prisideda prie jų galvos skausmų.

Kito mokslinio darbo rezultatai parodė, kad tiek migrena, tiek įtampos tipo galvos skausmus dažniausiai sukelia būtent temperatūros svyravimai, dažnai lydintys besikeičiančius orus.

Perkūnijos poveikis savijautai

Perkūnija – tai neatsiejama audringų orų dalis, dažniausiai lydima staigių atmosferos slėgio permainų, lietaus, vėjo ir žaibavimo. Visas šias stiprias gamtos reakcijas galima įvardinti kaip galimus galvos skausmo ar migrenos sukėlėjus. Daugelis žmonių pastebi, kad kankinantis galvos skausmas ne apie tvyrant niūriam, drėgnam orui, bet ir tiesiai per audrą.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl perkūnija veikia mūsų savijautą – sparčiai kintantis atmosferos slėgis. Ši oro savybė gali išprovokuoti įvairių tipų galvos skausmus, pradedant migrena ir baigiant įtampos ar net sinusiniu galvos skausmu. Kita galima priežastis – žaibavimo metu susidarantys elektromagnetiniai impulsai (sferikai), tačiau ši sąsaja dar vertinama atsargiai.

Atmosferos slėgio įtaka galvos skausmams

Apie ryšį tarp žemo slėgio ir galvos skausmų kalbama ne viename tyrime. Viename jų žmonės, daugiau nei metus fiksavę savo galvos skausmo priepuolius, pastebėjo, kad staigus atmosferos slėgio kritimas gali išprovokuoti dažnesnius ir sunkesnius migrenos epizodus. Be to, dalyje tiriamųjų stipresni skausmai pasireikšdavo net kitą dieną po slėgio sumažėjimo.

Kai kurie tyrimai šį sąryšį paneigia – didesnės respondentų grupės analizė rodo, jog ne visiems žmonėms barometrinio slėgio pokyčiai daro įtaką galvos skausmo atsiradimui. Tai reiškia, kad šis veiksnys – labai individualus.

Kaip sau padėti, jei oras sukelia skausmą

Kol kas nėra galutinių mokslinių įrodymų, aiškiai patvirtinančių ryšį tarp orų permainų ir galvos skausmų. Visgi, jei pastebite, kad orų pokyčiai reguliariai sukelia ar paaštrina galvos skausmus, svarbu iš anksto pasiruošti galimiems simptomams.

• Pradėkite vesti galvos skausmo dienoraštį – tai padės stebėti dėsningumus ir tiksliau atpažinti individualius trigerius.
• Pasitarkite su sveikatos specialistu apie veiksmingiausius galvos skausmo ar migrenos valdymo būdus. Kartu aptarkite, kokių priemonių imtis esant artėjančioms oro permainoms.
• Apsvarstykite prevencines priemones ar reikiamų medikamentų turėjimą namuose, jei pastebite, kad orų permainos reguliariai veikia jūsų savijautą.

Nors orų įtaka galvos skausmams dar tebėra tyrimų objektas, stebint savo kūno reakcijas ir pasirengus iš anksto, galima efektyviau valdyti galimus simptomus ir greičiau grįžti prie kasdienės veiklos.