Ką gleivės pasako apie jūsų sveikatą

Gleivės – tai natūralus, slidus skystis, kurį gamina mūsų organizmas. Gleivių liaukos yra išsidėsčiusios įvairiose kūno vietose: burnoje, nosyje, gerklėje, skrandyje, žarnyne ir gimdos kaklelyje. Nors gleivių išsiskyrimas yra būtinas ir sveikas procesas, kai jų pasidaro per daug, tai gali signalizuoti apie tam tikras ligas, pavyzdžiui, peršalimą ar kvėpavimo takų infekciją.

Kodėl mūsų organizmui reikia gleivių

Daugeliui gleivės gali atrodyti nemalonios, tačiau jos atlieka itin svarbų vaidmenį. Jos saugo įvairias organizmo sistemas, padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo nuo įvairių kenksmingų dalelių bei infekcijų. Gleivių funkcija priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje jos yra išskiriamos: jos gali būti ir tepalu, ir apsauginiu barjeru, ir gaudyti svetimkūnius ar padėti juos pašalinti iš organizmo.

• Nosyje gleivės sulaiko virusus, bakterijas bei alergenus ir padeda apsaugoti kitas organizmo dalis nuo jų patekimo.
• Plaučiuose gleivės padeda pašalinti bakterijas, kurios galėtų sukelti infekcijas.
• Skrandyje ir žarnyne gleivės palengvina virškinimą.
• Gimdos kaklelio gleivės moterims leidžia stebėti vaisingumo ciklą ir apsaugoti lytinius organus.
• Gerklėje gleivės užtikrina komfortą kalbant bei ryjant.

Paprastai dauguma suaugusiųjų per dieną išskiria apie litrą gleivių, daugiausia – kvėpavimo takuose: burnoje, nosyje, gerklėje ir plaučiuose. Kol gleivės atlieka savo darbą netrukdydamos, jų dažnai net nejaučiame. Tačiau sunegalavus jų gali atsirasti daugiau, jos tampa pastebimos ir kartais nepatogios.

Iš ko sudarytos gleivės

Pagrindinis gleivių komponentas yra mucinas – baltymas, gaminamas mūsų organizme. Nepaisant to, didžiąją gleivių dalį sudaro vanduo – net apie 95 %. Be to, jose yra elektrolitų, lipidų ir kitų svarbių medžiagų. Sveiko žmogaus gleivės paprastai yra skaidrios ir slidžios.

Gleivių reikšmė sveikatai

Gleivės iš esmės tarnauja kaip apsauga. Kvėpavimo ir virškinimo sistemose jos stabdo, kad bakterijos nesukibtų, taip sumažindamos infekcijų riziką. Per nosį besivarvančios gleivės kartu išvalo dulkes, alergenus bei kitus prasiskverbus virusus. Gerklėje gleivės užtikrina, kad galėtume ramiai ryti ir kalbėti be skausmo. Gimdos kaklelyje jos padeda spermijams pasiekti kiaušialąstę arba juos sulaiko pagal organizmo ciklą.

Gleivių pokyčiai sergant

Neretai įvairių ligų metu, ypač peršalus, gleivių išsiskyrimas tampa labai ryškus. Uoslės užgulimas, kosulys ar gerklės perštėjimas dažnai susijęs būtent su padidėjusia ar pakitusio konsistencijos gleivių gamyba. Sergant gleivės tirštėja, dėl to jas sunkiau pašalinti. Tai natūralus organizmo būdas atsikratyti ligos sukėlėjų – kaupiasi daugiau gleivių, kad kartu su jomis būtų pašalinti mikroorganizmai.

Kosulys, čiaudulys ar nosies pūtimas taip pat yra organizmo pastangos atsikratyti gleivių, kurios jau sugavo bakterijas ar virusus. Į tokius ženklus svarbu atkreipti dėmesį ir neslopinti natūralių reakcijų be reikalo.

Ką sako gleivių spalva

Neretai apie sveikatą ar ligą galima spręsti ir iš gleivių spalvos. Pagrindiniai pokyčiai:

• Skaidrios gleivės – normalus, sveikas požymis.
• Geltonos gleivės – dažniau atsiranda esant lengvam susirgimui, pavyzdžiui, peršalimui, arba jei žmogus šiek tiek dehidratuotas.
• Žalios gleivės – gali rodyti bakterinę infekciją, ypač jei spalva ryški.
• Rudos ar rausvos gleivės – gali atsirasti dėl kraujo ar nešvarumų priemaišų.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus. Jei šalia spalvos pokyčių pasireiškia karščiavimas, išplitęs nuovargis ar kiti negalavimai, vertėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.

Gleivės ir ligos

Kai kuriais atvejais gleivės gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, sergant cistine fibroze, gleivės tampa neįprastai tirštos ir lipnios. Dėl to kvėpavimo takuose kaupiasi bakterijos, kurios paprastai turėtų būti pašalinamos, ir gali išsivystyti uždegimai bei infekcijos.

Cistinė fibrozė taip pat trikdo gleivių gamybą kituose organuose. Pavyzdžiui, gleivių sąnašos kasoje sumažina virškinimo fermentų išsiskyrimą, o kepenyse gali sukelti jų pažeidimus. Todėl gydant šią ligą siekiama gleives skiesti specialiais vaistais, kad jų funkcija būtų kuo artimesnė normaliai.

Gleivės žarnyne ir kitose sistemos dalyse

Net ir būnant sveikam, storosiose žarnose gaminamos gleivės, kurios padeda išmatoms judėti žarnynu. Pastebima, kad nedideli kiekiai gleivių išmatose nėra pavojingi ir dažniausiai atspindi natūralią organizmo būseną. Tačiau jei netikėtai ima pastebimai daugėti gleivių išmatose ar atsiranda kraujo, verta kreiptis į gydytoją – tai gali būti ženklas apie žarnyno uždegimą ar kitas lėtines žarnyno ligas.

Moterų organizme gleivių išskiria gimdos kaklelis. Jų kiekis ir konsistencija kinta per mėnesinių ciklą. Stebint šiuos pokyčius galima nustatyti ovuliaciją: būtent tuo laikotarpiu gleivės būna itin gausios, slidžios ir elastingos – primena kiaušinio baltymą. Tokios gleivės padeda spermatozoidams pasiekti kiaušialąstę. Su amžiumi ar ciklo pokyčiais gleivių kiekis irgi natūraliai keičiasi.

Kaip sumažinti gleivių kiekį

Nors pats gleivių valymas nuo ligos neišgydo, bet tai gali pagerinti savijautą. Jei jaučiate, kad kvėpavimo takuose kaupiasi per daug gleivių, padėti gali:

• Išgerkite daugiau vandens – tai padės praskiesti gleives ir lengviau jas pašalinti, kadangi gleivės daugiausia sudarytos iš vandens.
• Įkvėpkite garų – šiluma ir drėgmė suminkština gleives, jos lengviau pasišalina per kosulį ar nosies pūtimą.
• Naudokite drėkintuvą – drėgnas oras padeda išjudinti susikaupusias gleives.
• Skalaukite nosį druskos tirpalu – toks būdas padeda tiesiogiai pašalinti susikaupusias gleives ir palengvina kvėpavimą.

Pagal poreikį galima pasitelkti ir be recepto parduodamas priemones, pavyzdžiui, gleives atskiriančius vaistus ar nosies užgulimą mažinančius preparatus. Svarbu pasirinkti tinkamas priemones pagal savo simptomus.

Trumpai apie gleivių svarbą

Gleivės – viena iš tų organizmo dalių, kuri, nors kartais erzina, iš tikrųjų atlieka gyvybiškai svarbią apsauginę funkciją. Jos ne tik saugo mus nuo ligų, bet ir padeda sveikti. Daugiau gleivių sergant gali sukelti diskomfortą, tačiau palengvinant jų pašalinimą dažnas peršalimas praeina gerokai lengviau.

Atkreipkite dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus. Jei nuolat tenka kosėti ar čiaudėti, ypač jei gleivės keičia spalvą ar kiekį, svarbu imtis priemonių – ir tam, kad būtų saugu, ir kad nesukeltumėte pavojaus aplinkiniams. Rūpindamiesi higiena (rankų plovimu, paviršių dezinfekcija) padedate užkirsti kelią ligų plitimui ir saugote save bei kitus.