Ototoksiški vaistai, galintys sukelti klausos praradimą

Ototoksinis poveikis – tai tam tikrų cheminių medžiagų ar vaistų sukelta pažeista vidinė ausis. Šie pažeidimai gali būti trumpalaikiai arba negrįžtami ir sukelia klausos praradimą arba pusiausvyros sutrikimus. Nors vaistai dažniausiai vartojami dėl aiškios naudos, juos vartojant svarbu žinoti apie galimą šalutinį poveikį, ypač susijusį su klausa. Jei vartojamas ototoksinis vaistas trikdo gyvenimo kokybę – gydytojas gali rekomenduoti jį nutraukti.

Ototoksinių vaistų rūšys

Žinoma, kad šešios pagrindinės vaistų grupės gali paveikti klausą. Kai kurie jų dažniau sukelia nepataisomą klausos pablogėjimą, kiti – laikiną. Žemiau pateikiamos pagrindinės grupės:

• Nuolatinį klausos praradimą gali sukelti šie vaistai:
  • Aminoglikozidų grupės antibiotikai
  • Preparatai, turintys platinos junginių (chemoterapiniai vaistai)
• Laikiną klausos praradimą dažniau sukelia:
  • Kilpiniai diuretikai
  • Kvininas
  • Salicilatai
  • Vinkos alkaloidai

Daugelis šių vaistų gali pažeisti ir inkstus, todėl gydymo metu dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus inkstų veiklai įvertinti. Pastebėjus bet kokius pokyčius klausoje, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kas didina ototoksinį pavojų?

Nors tikslių duomenų apie ototoksinio pažeidimo dažnį nėra, žinoma, kad tiek laikinas, tiek nuolatinis ausų pažeidimas yra galimas. Tam tikri vaistai pasireiškia didesne rizika nei kiti, ypač esant ilgesniam ar didesniam vartojimui.

Virusas, kuriuo vaistas veikia organizmą, dažnai stebimas atliekant kraujo tyrimus. Pavyzdžiui, kai kuriuos antibiotikus vartojant būtini „pikinės“ ir „dugninės“ koncentracijos kraujyje tyrimai. Pikinė koncentracija žymi aukščiausią vaisto kiekį kraujyje, o dugninė – žemiausią. Tokia stebėsena gali padėti sumažinti riziką, tačiau visiško saugumo negarantuoja.

Be vaisto koncentracijos ir gydymo trukmės, ototoksinio poveikio riziką didina šie veiksniai:

• Didelė vienkartinė ar ilgalaikė vaisto dozė
• Sutrikusi inkstų veikla
• Kelių ototoksinių vaistų vartojimas tuo pačiu metu
• Paveldėtas polinkis ausų pažeidimui

Kokie ototoksinio poveikio požymiai?

Išreikšti simptomai priklauso nuo to, kuri vidinės ausies dalis pažeidžiama – klausos ar pusiausvyros. Jei paveikiama sraigė (košlėja), gali išsivystyti įvairaus laipsnio klausos sutrikimas: nuo lengvo spengimo ausyse (tinitas) iki visiško kurtumo. Klausos pablogėjimas gali paveikti viena arba abi ausis.

Pažeidus pusiausvyros sistemą (vestibiuliarinius organus), dažniausi simptomai yra:

• Svaigulys arba sukimosi pojūtis
• Pykinimas
• Nekontroliuojami akių judesiai (nistagmas)

Jei pažeidimai išplinta abipusiai arba per stipriai, gali atsirasti:

• Galvos skausmas
• Ausų užgulimo pojūtis
• Eisenos nestabilumas, ypač vaikštant tamsoje
• Išsiplėtęs žingsnis vaikštant
• Neryškus, šokinėjantis vaizdas žiūrint – oscilopsija
• Sunkumas judinti galvą
• Bendras silpnumas ar nuovargis
• Lengvas svaigulys

Sunkiu atveju kai kurie simptomai (pvz., regos šokinėjimas, eisenos pablogėjimas tamsoje) gali išlikti ilgai, tačiau daugumos pusiausvyros sukrėtimų su laiku galima atsikratyti dėl natūralių organizmo prisitaikymo mechanizmų.

Dažniausiai ototoksinį efektą sukeliančios vaistų grupės

Aminoglikozidiniai antibiotikai

Šie antibiotikai ypač svarbūs gydant sunkias infekcijas, pvz., kraujo ar šlapimo takų uždegimus, bei atsparias tuberkuliozės formas. Į aminoglikozidų grupę įeina gentamicinas, tobramicinas, streptomicinas. Su klausos problemomis gali susidurti iki penktadalio vartotojų, o pusiausvyros sutrikimai būdingi apie 15 proc. atvejų. Rizika didėja derinant su kilpiniais diuretikais arba tam tikrais kitais antibiotikais.

Kilpiniai diuretikai

Šie vaistai didina šlapimo išsiskyrimą, todėl dažnai naudojami širdies nepakankamumo, hipertenzijos ar inkstų ligų atvejais. Dažniausiai vartojami kilpiniai diuretikai yra furozemidas ir bumetanidas. Nors ototoksinis poveikis pasitaiko retai, tam tikrose situacijose (vartojant didesnes dozes) jis gali išsivystyti net iki 6 iš 100 asmenų.

Platinos pagrindo chemoterapiniai preparatai

Cisplatina ir karboplatina naudojamos įvairių vėžio formų – kiaušidžių, sėklidžių, šlapimo pūslės, plaučių bei galvos ir kaklo navikų gydymui. Abiejų vaistų poveikis gali būti ototoksinis ir negrįžtamas.

Kvininas

Kvininas paprastai naudojamas maliarijai ir raumenų mėšlungiui gydyti. Ilgiau vartojant šį vaistą išryškėja aukštų dažnių klausos praradimas. Jei prarandama normalaus pokalbio garso jutimas – tai dažniausiai lieka negrįžtamai. Su kvinino vartojimu gali būti siejamas ir cinchonizmo sindromas, pasireiškiantis kurtumu, svaiguliu, spengimu ausyse, galvos skausmu, regos praradimu bei pykinimu.

Salicilatai

Salicilatai, ypač aspirinas, didina ototoksinio poveikio tikimybę vartojant didelėmis dozėmis – maždaug iki 30 decibelų klausos sumažėjimo (tai prilyginama šnabždesiui). Esant mažesnėms dozėms galimas spengimas ausyse. Pastebėta, kad jauni vyrai yra jautresni šio tipo vaistų sukeltai klausos žalai.

Vinkos alkaloidai

Vinkristinas – vaistas, dažnai taikomas ūminei limfoblastinei leukemijai, Hodžkino limfomai ir kitoms onkologinėms ligoms gydyti. Vartojant kartu su aminoglikozidų grupės antibiotikais, klausos praradimo rizika tampa itin aukšta.

Kaip nustatomas ototoksinis klausos sutrikimas?

Prieš pradedant gydyti vaistais, rizikuojančiais ototoksiniu poveikiu, verta pasidaryti pradinį klausos tyrimą pas klausos specialistą (audiogramą). Vėliau gydytojas gali rekomenduoti reguliarius patikrinimus arba paprastą savikontrolę. Ankstyva diagnostika padeda anksčiau pastebėti problemas, nors ir neapsaugo nuo pažeidimų išsivystymo.

Ką daryti nustačius pažeidimą?

Šiuo metu nėra vaistų, galinčių atkurti visam laikui pažeistą vidinę ausį. Svarbiausia – kuo anksčiau pastebėti pakitimus ir nedelsti nutraukti ototoksinių vaistų vartojimą, jei tik įmanoma.

Klausos praradimo sunkumas lemia tolesnę taktiką. Esant vienos ar abiejų ausų lengvam, vidutiniam arba stipriam klausos sumažėjimui, dažniausiai rekomenduojami klausos aparatai. Jei pažeidimas didelis ir paveikia abi ausis, gali būti siūlomas kochlearinis implantas. Pusiausvyros sutrikimams gydyti taikoma reabilitacija, kuri naudinga tiek trumpalaikiams, tiek ilgalaikiams simptomams lengvinti.