Gyvenimo trukmė ir sveikimas po plaučių embolijos

Plaučių embolija – tai staigi ir pavojinga būklė, kai kraujo krešulys užkemša vieną iš plaučių arterijų, taip sutrikdydamas kraujo tėkmę lungose. Tokio tipo sutrikimas nepriklausomai nuo jo sunkumo gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Poveikis organizmui labai priklauso nuo to, kiek stipriai pažeista plaučio kraujotaka ir kas paskatino krešulių susidarymą.

Kas yra plaučių embolija?

Plaučių embolija (PE) yra viena dažniausių kraujotakos ligų priežasčių, galinti pažeisti dešimtis tūkstančių žmonių kasmet. Paprastai kraujo krešulys susiformuoja giliosiose kūno venose – dažniausiai kojose – ir vėliau nukeliauja iki plaučių, kur gali tapti užsikimšusiu embolu. Toks procesas sudaro vadinamą veninę tromboemboliją, į kurią įeina ir giliųjų venų trombozė (GVT), ir plaučių embolija.

Dauguma plaučių embolijų susiformuoja dėl iš giliųjų kūno venų atklydusių krešulių. Laimei, daugiau nei 70 % atvejų tokie krešuliai neturi simptomų ir natūraliai išnyksta. Vis dėlto, jeigu išsivysto ūmi plaučių embolija, pasekmės gali būti ypatingai grėsmingos: net 10 % sergančiųjų gali staiga mirti, jei liga nediagnozuojama ar negydoma laiku.

Gyvenimo trukmė po plaučių embolijos

Kiek laiko galima tikėtis gyventi po šios ligos, priklauso nuo situacijos sudėtingumo ir individualių rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, esant didelei užsikimšusio kraujo tėkmei (daugiau nei 50 % užkimšta arterija), per tris mėnesius mirties rizika padvigubėja. Tuo tarpu, jei embolija nedidelė ir komplikacijų nėra, gyvenimo trukmė reikšmingai nesutrumpėja.

Penkmečio išgyvenamumo skaičiai gali skirtis priklausomai nuo embolijos priežasties rūšies:

• Provuokta (sukelta kito sveikatos sutrikimo, dažniausiai – GVT) – 5 metų mirtingumas siekia iki 20 %;
• Nepaaiškinta (idiopatinė, kai nerandama tikslios priežasties) – penkmečio mirtingumas siekia apie 15 %.

Ligos sunkumas gali būti vertinamas pagal keturias pagrindines grupes:

• Mažos rizikos (dažnai kairiojo širdies skilvelio apkrova) – 5 metų mirtingumas apie 12 %;
• Vidutinės rizikos (daugiau paveikiamas dešinysis širdies skilvelis) – mirtingumas iki 23 %;
• Aukštos rizikos (ryški širdies dešinės pusės apkrova ir sumažėjęs kraujospūdis) – penkmečio mirtingumas gali siekti net 44 %.

Per 90 dienų po ūmaus atvejo labiausiai tikėtina mirtis, ypač esant aukštai rizikai. Mažos rizikos atvejais per pirmąsias tris mėnesius miršta mažiau nei 2 % pacientų, o sunkiausi atvejai lemia iki 58 % mirtingumą per šį laikotarpį.

Ilgalaikės pasekmės ir komplikacijos

Nors pavyko išgyventi ūmų plaučių embolijos epizodą, ilgalaikės komplikacijos gali lydėti ir vėliau. Kai dalis plaučio audinio praranda kraujotaką, kyla rizika dėl vadinamo plaučio infarkto – audinių pažeidimo dėl deguonies ir maisto medžiagų stygiaus. Tai gali lemti kvėpavimo sutrikimus, mažesnę fizinio krūvio toleranciją, retais atvejais prireikia papildomo deguonies.

Viena retesnių, tačiau sunkių komplikacijų – lėtinė tromboembolinė plaučių hipertenzija (CTEPH). Čia padidėja kraujospūdis plaučių arterijose dėl užsitęsusių krešulių ir randų. Dažniausiai rekomenduojama chirurginė operacija arba medikamentinis gydymas; kai kurie žmonės gali prireikti net plaučių persodinimo.

Kita ilgalaikė rizika – didesnė tikimybė vėl susidaryti naujiems kraujo krešuliams ateityje, ypač jei pirma elaido nebuvo aiškios priežasties arba pacientas turi paveldimą krešėjimo sutrikimą ar onkologinę ligą. Tokiais atvejais dažnai skiriami ilgalaikiai kraują skystinantys vaistai.

Kai pasveikimas užtrunka

Gydymo ir pasveikimo eiga po plaučių embolijos skiriasi priklausomai nuo įvairių veiksnių: paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės prieš įvykį, pagrindinių ligų, to, koks didelis ir kur patekęs krešulys. Svarbu įvertinti ir įpročius, pvz., rūkymą, širdies ar plaučių ligų turėjimą, onkologines ligas.

• Krešulio dydis ir vieta;
• Sunkumas, kiek užkimšta plaučių kraujotaka;
• Vyresnis amžius sulėtina atsigavimo procesą;
• Lėtinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies ar plaučių ligos;
• Bendroji būklė prieš ligą.

Kaip vyksta sveikimas

Iš pradžių gali tekti kelias dienas praleisti ligoninėje, greitai pradedami kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai), kurie paprastai tęsiami bent tris mėnesius. Kartais, kai vaistai netinka, prireikia į veną įstatyti specialų filtrą, sulaikantį potencialius naujus krešulius. Jei krešulys didelis arba stipriai apkrauna širdį, gali būti atliekama operacija arba taikomas krešulį tirpdantis gydymas.

Grįžus namo gydymas kraują skystinančiais vaistais dažniausiai tęsiamas tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. Taip pat reguliariai atliekami plaučių funkcijos tyrimai ir echoskopijos norint stebėti būklę.

Labai svarbu kuo anksčiau po įvykio judėti, kad sumažėtų rizika susiformuoti naujiems krešuliams. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti individualią mankštos programą – tai gali būti vaikščiojimas, plaukiojimas ar važiavimas dviračiu namuose.

Atsigavimo trukmė

Sveikimas po plaučių embolijos priklauso nuo krešulio dydžio, vietos ir fizinės būklės. Daugumai simptomai palengvėja po kelių dienų naudojant kraują skystinančius vaistus. Visiškas atsigavimas gali trukti kelias savaites arba net kelis mėnesius. Apie 15 % pacientų gali išsivystyti ilgalaikis sindromas su nuolatiniu skausmu dėl randų susiformavimo krešulio vietoje – skausmas gali būti įvairaus stiprumo ir užtrukti ilgai.

Kai kuriais atvejais, jei krešulys nedidelis ir nėra kitų rizikos veiksnių, galima gydytis namuose vartojant vaistus ir periodiškai lankantis pas gydytoją.

Tolimesnis gydymas ir gyvenimo pokyčiai

Svarbu išspręsti pagrindines padidėjusio krešėjimo priežastis, kad sumažėtų kartotinio atvejo tikimybė. Neretai antikoaguliantai skiriami visam gyvenimui, ypač, jei buvo nustatyta paveldima liga ar kiti stiprūs rizikos veiksniai. Dažniausiai tai modernūs kraują skystinantys vaistai, kurių dozavimas ir trukmė derinama individualiai. Svarbu, kad gydytojas įvertintų galimą kraujavimo riziką, ypač jei žmogus užsiima aktyvia fizine veikla.

Išvada

Kiekvieno žmogaus pasveikimo po plaučių embolijos eiga ir prognozė neretai labai skirtinga. Lemtingi veiksniai: žmogaus amžius, bendros lėtinės ligos, krešulio dydis, jo atsiradimo priežastys. Kraują skystinantys vaistai – esminis gydymo būdas ir dažnai tęsiamas bent keletą mėnesių, o kai kuriais atvejais – visą likusį gyvenimą. Siekiant sumažinti komplikacijų riziką, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai judėti ir stebėti savo sveikatos būklę.