Kolonoskopija: apžvalga

Kolonoskopija – tai tyrimas, kurio metu pro tiesiąją žarną įvedamas lankstus vamzdelis su kamera – kolonoskopas. Šiuo būdu gydytojas gali apžiūrėti storąją žarną, įvertinti žarnyno būklę, rasti pakitimus, tokius kaip polipai, uždegiminės vietos ar kraujavimas. Kolonoskopija dažnai atliekama siekiant diagnozuoti virškinimo trakto sutrikimus ar prevenciškai įvertinti storosios žarnos vėžio riziką.

Kolonoskopijos paskirtis

Šis tyrimas svarbus tiek vėžio prevencijai, tiek ir esant pilvo skausmams, kraujavimui iš tiesiosios žarnos ar pastebėjus ilgalaikių tuštinimosi pokyčių. Atliekant kolonoskopiją, ne tik nustatoma diagnozė – esant reikalui, gydytojas gali iškart pašalinti polipus ar paimti audinio mėginius tolesniam ištyrimui.

Prevencinė kolonoskopija dažniausiai rekomenduojama žmonėms nuo 45 metų amžiaus. Tyrimą tikslinga kartoti kas dešimt metų, jei nerandama pakitimų. Jei žmogus turi papildomų rizikos veiksnių – pavyzdžiui, šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų, diagnozuota uždegiminė žarnyno liga, ar buvo taikytas pilvo arba dubens spindulinis gydymas, – kolonoskopijos dažnumas ir pradžios amžius gali kisti.

Kada tyrimas nerekomenduojamas

• Neseniai patirtas širdies infarktas
• Nestabili kraujotakos (hemodinaminės) būklė
• Pilvaplėvės uždegimas (peritonitas)
• Neseniai atlikta žarnyno operacija, ypač – žaizdų gydymas ar žarnyno jungčių formavimas
• Įtariama arba nustatyta žarnyno perforacija
• Ūmi ir sunki dvitaškio uždegiminė liga (fulminantinis kolitas, toksinė megakolija)

Galimos komplikacijos

• Kraujavimas – dažniausiai pasireiškia, kai šalinami polipai, tačiau pasitaiko retai.
• Bakterinė infekcija – po tyrimo išsivysto itin retai.
• Žarnyno sienelės prakiurimas – labai reta komplikacija, kuri dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ligoninėse gydomiems pacientams ar tiems, kuriems anksčiau buvo virškinimo trakto problemų.
• Po polipo šalinimo sindromas – gali pasireikšti temperatūra ir pilvo skausmas, dažniausiai po elektrokauterio naudojimo stabdant kraujavimą.
• Vaistų poveikis – galimas pykinimas, vėmimas ar alerginė reakcija į nuskausminamuosius bei raminamuosius vaistus.

Kokiems simptomams esant rekomenduojama kolonoskopija

• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos
• Ilgiau nei kelias dienas užsitęsę tuštinimosi pokyčiai (viduriavimas ar užkietėjimas)
• Pastebimas išmatų spalvos ar formos pasikeitimas
• Nuolatinis noras tuštintis net po neseniai atlikto tuštinimosi
• Lėtinis pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas
• Nepaaiškinama mažakraujystė dėl geležies trūkumo

Alternatyvūs žarnyno ištyrimo metodai

• Kasmet atliekamas slapto kraujo išmatose testas
• Kasmet – imunocheminis kraujo išmatose testas
• Išmatų DNR tyrimas kas trejus metus
• Virtuali kolonoskopija – kas penkerius metus
• Lankščioji sigmoidoskopija – kas penkerius ar dešimt metų

Kaip pasiruošti tyrimui

Prieš kolonoskopiją svarbus pasiruošimas, kad žarnynas būtų visiškai švarus. Gydytojas pateiks tikslias instrukcijas, bet dažniausiai kelioms dienoms rekomenduojama pereiti prie mažai skaidulų turinčios dietos, o dieną prieš tyrimą – vartoti tik skaidrius skysčius. Reikia vengti gėrimų su raudonais, violetiniais ar mėlynais dažikliais, nes jie gali užmaskuoti žarnyno pakitimus. Tam tikrus vaistus, ypač nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar kraują skystinančius, gali reikėti laikinai nutraukti. Taip pat būtina pasirūpinti, kad būtų kas palydėtų ir parvežtų namo po procedūros.

Žarnyno išvalymui dažniausiai naudojami stipriai laisvinantys tirpalai, kurie sukelia vandeningą viduriavimą – verta iš anksto suplanuoti laiką ir užtikrinti lengvą priėjimą prie vonios kambario.

Kaip vyksta tyrimas

Kolonoskopija paprastai neužtrunka ilgiau nei pusvalandį. Procedūros metu pacientui suteikiami nuskausminantys ir raminamieji vaistai. Po persirengimo į specialią aprangą ir gyvybinių rodiklių patikros, dažnai į veną įvedama lašelinė sistemėlė. Procedūros metu pacientas guli ant kairiojo šono, o gydytojas švelniai įveda kolonoskopą pro tiesiąją žarną. Siekiant geresnio matomumo, į žarnyną įpučiamas oras – dėl to gali būti juntamas pilvo pūtimas ar spazmai.

Jei randama polipų ar įtartinų vietų, gydytojas gali iš karto juos pašalinti arba paimti mėginius. Biopsijos ir polipų šalinimas nesukelia skausmo. Užbaigus tyrimą, kolonoskopas pašalinamas, o pacientas palydimas į stebėjimo palatą.

Atsigavimas po kolonoskopijos

Iškart po tyrimo pacientas stebimas maždaug valandą, kol išnyksta vaistų poveikis. Po to leidžiama atsigerti ar lengvai užkąsti. Nors daugelis žmonių greitai atsigauna, galimas mieguistumas ir užmaršumas – 24 valandas po tyrimo nevairuokite ir nepriimkite svarbių sprendimų. Taip pat rekomenduojama bent parą vengti alkoholio ir intensyvių fizinių krūvių.

Pirmosiomis valandomis po tyrimo normalu jausti lengvą pilvo pūtimą ar spazmus, pirmosios išmatos gali būti su nedideliu kraujo kiekiu. Tačiau, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, gausaus kraujo pasirodymas tuštinantis, stiprus pilvo skausmas ar pilvo tinimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ar dusulys – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Ilgalaikė stebėsena

Tolesnė priežiūra priklauso nuo gautų tyrimo rezultatų. Jei kolonoskopija buvo normali ir neturite didesnės rizikos, kitą tyrimą dažniausiai užteks kartoti tik po dešimties metų. Jei veiklos metu pašalintas polipas ar audinio mėginys, jis bus nuodugniai ištirtas, siekiant nustatyti ar audinys gerybinis, ikivėžinis ar piktybinis.

Pagal tai, kiek ir kokių polipų rasta, pakartotinio tyrimo intervalas gali siekti nuo vienerių iki dešimties metų. Atsiradus vėžiui ar rimtesnių ligų požymių, bus parinkta tolimesnė gydytojų stebėsena ar gydymas.

Pabaigai

Kolonoskopija daugeliui kelia nerimą, tačiau tai labai svarbus ir saugus storosios žarnos ištyrimo būdas, leidžiantis užkirsti kelią rimtoms ligoms arba jas diagnozuoti anksti. Sekite gydytojo rekomendacijas ir nepraleiskite jums paskirto tyrimo – kartais tai gali išgelbėti gyvybę.