Ar man nerimas? Kaip atpažinti požymius ir simptomus

Nerimas yra natūrali gyvenimo dalis – jis gali būti naudingas, kai padeda pasiruošti iššūkiams ar apsisaugoti nuo pavojaus. Tačiau kai kuriems žmonėms šis jausmas tampa nuolatinis, stiprus ir sunkiai valdomas – tokiu atveju kalbame apie nerimo sutrikimą. Tokie sutrikimai nebepalieka vietos kasdieniams džiaugsmams, apsunkina darbą, santykius ar buities reikalus.

Nerimo sutrikimų tipai

Nerimo sutrikimai – viena dažniausių psichikos sveikatos problemų rūšių. Egzistuoja keletas skirtingų tipų, kuriuos dažniausiai apibūdina skirtingos baimės ar nerimo formos:

• Specifinės fobijos. Tai nepagrįsta ir stipri baimė konkretaus objekto ar situacijos (pvz., kraujo, adatų, stipraus garso). Tai pats dažniausias nerimo sutrikimas.
• Socialinio nerimo sutrikimas. Jam būdinga baimė būti tarp kitų, jaudinantis, kad bus nepalankiai įvertintas ar atstumtas, todėl žmonės vengia susibūrimų ar viešumos.
• Panikos sutrikimas. Šis sutrikimas pasireiškia staigiais, intensyviais panikos priepuoliais, kurie sukelia tiek fizinius (pvz., silpnumą, oro trūkumą, prakaitavimą), tiek emocinius simptomus (pvz., stiprią mirties baimę).
• Agorafobija. Kyla baimė situacijų ar vietų, iš kurių gali būti sunku pasprukti arba gauti pagalbą (pvz., minios, viešasis transportas, uždaros patalpos).
• Bendrasis nerimo sutrikimas. Apima nepagrįstą, ilgai trunkančią įtampą ir nerimą dėl kasdienių dalykų, pvz., sveikatos, darbo ar šeimos.
• Atsiskyrimo nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolatinis nerimas, kad artimiems asmenims kažkas nutiks, bijoma juos prarasti ar likti vienam.
• Selektivus mutizmas. Nors retas, pasireiškia nesugebėjimu kalbėti tam tikrose situacijose, nors namuose ar pažįstamoje aplinkoje kalbama laisvai.

Kaip pasireiškia nerimo sutrikimai?

Nerimo sutrikimų simptomai labai įvairūs. Jie gali paveikti tiek kūną, tiek mintis ir elgesį. Dažniausios išraiškos:

Fiziniai simptomai

• Galvos ir skrandžio skausmai
• Mieguistumas ar sunkumas užmigti
• Stiprus širdies plakimas, dusulys
• Prakaitavimas, drebulys, silpnumas
• Karščio bangos ar šaltkrėtis
• Stiprėjantis nuovargis

Psichologinės reakcijos

• Nuolatinis nerimas, nerimastingos mintys
• Dirglumas, sunku susikaupti
• Baimė, kad gresia nelaimė ar blogiausias scenarijus
• Pernelyg didelė savikritika ar savikontrolės trūkumas
• Socialinė baimė, mintys apie blogą aplinkinių nuomonę

Elgesio pokyčiai

• Vengimas vietų, žmonių ar situacijų, kurios kelia nerimą
• Atsisakymas lankytis darbe, mokykloje ar kitose vietose
• Uždarumas, atsiribojimas nuo aplinkos
• Kalbėjimo, kontakto vengimas
• Užsisklendimas šalia artimųjų arba priešingai, vengimas būti vienam

Nerimo sutrikimai paveikia autonominę nervų sistemą: kūnas natūraliai reaguoja į grėsmę, pasireiškia „kovos arba bėgimo“ reakcija, kuri sukelia minėtus simptomus.

Kodėl gali išsivystyti nerimo sutrikimas?

Nors tikslios priežastys vis dar nėra aiškios, dažniausiai lemia keli veiksniai:

• Genetinis polinkis (giminėje yra žmonių, patiriančių nerimo ar kitų nuotaikos sutrikimų)
• Vaikystėje jautresnis charakteris ar ryškesnis drovumas
• Pastebėtas nuolatinis pavojaus ar baimių modelis šeimoje
• Sudėtingos, traumuojančios gyvenimo patirtys: patyčios, smurtas, netektis ar liga
• Rizikos didėjimas dėl rūkymo, alkoholio, psichoaktyvių medžiagų
• Nedidelė socialinė parama, sunkumai valdant stresą, judėjimo trūkumas

Susijusios būklės ir papildomos problemos

Nerimo sutrikimus dažnai lydi ir kitos sveikatos problemos. Kai kurie asmenys tuo pačiu metu patiria ir kitų psichikos ar fizinės sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui:

• Depresija
• Priklausomybės nuo medžiagų
• Bipolinis sutrikimas
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas
• Potrauminio streso sindromas
• Virškinimo ar širdies ir kraujagyslių ligos
• Lėtinis skausmas, migrena
• Demencija, Parkinsono liga
• Mintys apie savižudybę

Skirtingi nerimo sutrikimai taip pat dažnai pasireiškia kartu – pavyzdžiui, žmogus gali vienu metu jausti ir socialinį nerimą, ir išvystyti specifinę fobiją ar agorafobiją.

Kaip nustatomas nerimo sutrikimas?

Nerimo sutrikimo diagnozei, specialistai remiasi simptomų, jų dažnumo ir sunkumo vertinimu, remdamiesi tarptautinėmis diagnostikos gairėmis. Kartais gali būti atliekami papildomi laboratoriniai ar fiziniai tyrimai, kad būtų atmestos kitos galimos ligos priežastys.

Kaip sau padėti ir gydymo galimybės

Nors visiškai išvengti nerimo nepavyks, simptomus sumažinti ir su nerimu susitvarkyti tikrai įmanoma. Specialistai dažniausiai taiko įvairius gydymo būdus:

• Psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija, įvairios pokalbių terapijos padeda atpažinti ir pakeisti žalingus mąstymo šablonus, išmokti naujų įgūdžių.
• Vaistai. Kai kuriais atvejais skiriami medikamentai, kurie padeda sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Streso valdymas. Atsipalaidavimo pratimai, meditacija, joga, masažai ir alternatyvūs būdai taip pat prisideda prie geresnės savijautos.
• Gyvensenos korekcijos. Subalansuota mityba, sumažintas kofeino ir alkoholio vartojimas, reguliari mankšta bei pakankamas miegas.
• Streso mažinimo strategijos. Kvėpavimo pratimai, skaičiavimo technikos, rašymas dienoraštyje gali padėti geriau valdyti stresą ir nerimą. Pokalbiai su artimais žmonėmis taip pat turi didelės reikšmės.
• Savitarpio pagalbos grupės. Dalijimasis patirtimi gali stiprinti motyvaciją. Vis dėlto grupės ar artimųjų parama nepakeičia profesionalios pagalbos.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei savarankiškai tvarkytis su nerimu nesiseka, nuolat jaučiate įtampą, baimę ar sunkumus, trukdančius kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus. Rinkdamiesi pagalbą, atkreipkite dėmesį į specialisto kvalifikaciją, patirtį ir metodiką, taip pat – ar taikomi gydymo būdai jums tinka.

Svarbu suprasti, kad užgniaužtos mintys ar problemų vengimas nesumažina nerimo. Ankstyva pagalba leidžia greičiau suvaldyti simptomus, grįžti į visavertį gyvenimą ir sumažinti rimtų pasekmių riziką.

Santrauka

Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairia forma – nuo visiškai paplitusių fobijų ar socialinio nerimo iki itin retų atvejų, tokių kaip selektyvus mutizmas. Paprastai nerimas pasireiškia tiek kūniškomis, tiek emocinėmis ir elgesio problemomis: nuo prakaitavimo iki nenoro išeiti iš namų. Efektyvus gydymas dažniausiai apima psichoterapiją ir, jei reikia, vaistus.

Nepamirškite – rūpintis savimi, ieškoti pagalbos ir pasitikėti specialistais yra svarbiausi žingsniai į ramesnį gyvenimą.