Osteoporozės stadijos: kokios jos yra?

Osteoporozė – tai liga, kai kaulai palaipsniui tampa silpnesni, trapesni ir dėl to gali lengviau lūžti. Ši būklė vystosi per kelis etapus, o pastebimos pasekmės dažniausiai atsiranda tik vėlesnėse stadijose. Suprasdami, kaip ji progresuoja, galime imtis veiksmų, padedančių išsaugoti kaulų stiprumą.

Kaip diagnozuojama osteoporozė

Labiausiai tikslus būdas nustatyti kaulų tankį – kaulų mineralinio tankio matavimas, dažniausiai atliekamas dvigubos energijos rentgeno absorptiometrijos (DEXA) metodu. Ši procedūra primena įprastą rentgeno tyrimą, tačiau tiksliai įvertina, kiek mineralų yra jūsų kauluose.

Tyrimo rezultatai išreiškiami vadinamuoju T-indeksu. Kuo žemesnis šis rodiklis, tuo mažesnis kaulų tankis ir didesnė osteoporozės rizika.

Moterims nuo 65 metų rekomenduojama reguliariai atlikti kaulų tankio tyrimus, o tiems, kurie turi papildomų rizikos veiksnių arba jau patyrė menopauzę, tyrimai gali būti reikalingi ir anksčiau.

Osteoporozės vystymosi etapai

Osteoporozė vystosi keliais etapais, kurių kiekvienas pasižymi skirtingais pokyčiais organizme:

• Pirmasis etapas: Jaunystėje kaulai stiprėja greičiau, nei sunyksta. Maždaug trečiajame dešimtmetyje kaulų atsinaujinimas ir irimas tampa vienodu, todėl kaulai daugiau nebetvirtėja. Šiame etape nėra jokių simptomų, o T-indeksas išlieka nuo +1 iki -1.
• Antrasis etapas: Kaulų nykimas pradeda lenkti jų formavimąsi, tačiau simptomų vis dar nejaučiama. Atliekant tyrimus, dažnai nustatoma sumažėjęs kaulų tankis – osteopenija (T-indeksas nuo -1 iki -2,5), tačiau dar nekalbama apie osteoporozę.
• Trečiasis etapas: Kaulų masė sumažėja tiek, kad jau diagnozuojama osteoporozė (T-indeksas -2,5 arba mažesnis). Nors išorinių požymių gali nebūti, šiuo metu padidėja lūžių rizika net nuo smulkių traumų.
• Ketvirtasis etapas: Tai sunkiausia ligos fazė, kai kaulų tankio rodiklis dar labiau sumažėja. Dažnai būna patirta ne vienas kaulų lūžis, gali atsirasti kaulų deformacijos, pavyzdžiui, stuburo iškrypimas ar išreikštas kuprotumas. Judėjimas tampa skausmingas, o rizika susižaloti ryškiai išauga.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Nors kai kurie osteoporozės vystymosi aspektai priklauso nuo amžiaus, lyties ar paveldimumo, yra veiksnių, kurie gali padėti sumažinti riziką. Tokios paprastos priemonės kaip rūkymo atsisakymas, reguliarus judėjimas, subalansuota mityba bei alkoholio vartojimo ribojimas gali prisidėti prie stipresnių kaulų ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat svarbu mažinti kofeino suvartojimą ir stengtis išvengti kritimų namuose ar lauke.

Mityba ir papildai

Kaulų sveikatai ypač svarbūs kalcis ir vitaminas D. Geriausia jų gauti su maistu, tačiau prireikus papildomai galima vartoti papildų. Suaugusiems iki 50 metų rekomenduojama paros norma – apie 1000 mg kalcio ir 400–800 TV vitamino D, o vyresniems žmonėms šios normos gali būti didesnės. Gydytojas gali nurodyti tinkamiausią dozę atsižvelgiant į jūsų būklę, kitus vartojamus vaistus ar papildus.

Judėjimas ir mankšta

Nors tiesiogiai kaulų „treniruoti“ negalime, stiprindami raumenis ir palaikydami judrumą, galime sumažinti lūžių tikimybę. Ypatingai naudingi tempimo, svorio kilnojimo, pusiausvyrą lavinantys pratimai bei judrios veiklos – rekomenduojama mankštintis bent 30 minučių tris kartus per savaitę. Svarbu pasirinkti saugius pratimus, kurie nesukeltų didesnės traumų grėsmės.

Medikamentinis gydymas

Kai kuriems žmonėms kaulų tankį padėti lėtinti ar didinti gali paskirti vaistai. Dažniausiai skiriamos tokios medžiagos kaip bisfosfonatai, specifiniai hormonų preparatai ar kiti vaistai, skirti pagerinti kaulų struktūrą.

Ką dar svarbu žinoti apie osteoporozę

Pirmieji du osteoporozės vystymosi etapai yra beveik nepastebimi ir nustatomi tik pagal tyrimus. Vėlesnėse stadijose liga gali sukelti stiprų skausmą, dažnesnius lūžius ir net kūno formos pokyčius. Nors visiškai sustabdyti šio proceso neįmanoma, laiku pradėti sveikatingumo įpročiai ar gydymas gali gerokai sulėtinti ligos progresavimą. Reguliarios konsultacijos ir tyrimai padės laiku pastebėti pokyčius ir sumažinti komplikacijų riziką.