Šlapimo pūslės vėžio stadijos: ką svarbu žinoti

Šlapimo pūslės vėžio diagnostika – sudėtingas procesas, apimantis naviko išplitimo organizme (stadiją) ir ląstelių pakitimų laipsnio (grados) nustatymą. Šie rodikliai leidžia gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo planą ir įvertinti paciento pasveikimo galimybes.

Kas yra šlapimo pūslės vėžys?

Šlapimo pūslės vėžys prasideda pūslės vidiniame paviršiuje, kur kaupiasi ir iš kūno pasišalina inkstų pagamintas šlapimas. Pūslės sienelės sudarytos iš kelių raumeninių sluoksnių. Čia išaugęs navikas gali pradėti sparčiai vystytis ir anksčiau ar vėliau plisti į kitus organus.

Svarbiausi stadijų ir gradų nustatymo principai

Naujai diagnozavus vėžį, gydytojai įvertina, kiek išplitęs navikas ir kaip stipriai pakitusios vėžinės ląstelės. Šios savybės nusako vėžio stadiją (nuo 0 iki IV) ir gradą (laipsnį). Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresnės gydymo perspektyvos, nes išplitę navikai sudėtingiau gydomi.

Kaip nustatomas vėžio laipsnis (gradas)?

Norint tiksliai nustatyti, kokio grėsmingumo yra navikas, atliekama gausybė tyrimų – pradedant kraujo ir vaizdiniais tyrimais, baigiant biopsija. Biopsijos metu, dažniausiai operacijos metu, paimama naviko audinio mėginį, kurį mikroskopu tiria patologas ir specialūs laboratorijos darbuotojai.

Nustatant gradą, vertinama, kiek vėžinės ląstelės skiriasi nuo įprastų šlapimo pūslės ląstelių. Kuo labiau jos neįprastos — tuo aukštesnis gradas. Paprastai nustatomi trys lygiai: 1 (minimalūs pakitimai), 2 (vidutiniai pakitimai) ir 3 (aiškūs pokyčiai).

Pagrindiniai šlapimo pūslės vėžio simptomai

• Kraujas šlapime – dažniausias signalas, dėl kurio pakinta šlapimo spalva (rausvai ruda arba tamsesnė).
• Nuolatinis noras šlapintis
• Šlapinimosi skausmas
• Skausmas apatinėje nugaros dalyje arba dubens srityje

Stadijų nustatymo sistema pagal TNM

Pagrindinė tarptautinė sistema, naudojama šlapimo pūslės vėžio stadijoms nustatyti, vadinama TNM. Ji leidžia objektyviai apibrėžti, kiek navikas išplitęs:

• T (Tumoras/ navikas): Nurodo naviko dydį ir invazijos gylį.
• N (Laimfmazgiai): Parodo, ar navikas išplito į limfinius mazgus, kiek jų pažeista ir kur jie yra.
• M (Metastazės): Ar liga peržengė pirminės vietos ribas ir pasiekė kitus organus.

Kiekvienas rodiklis turi savo skaičių arba raidę, kuri išreiškia konkretų išplitimo lygį. Pvz., T gali būti nuo 0 iki 4, N – nuo 0 iki 3, M – 0 arba 1, X – kai duomenų įvertinti nepavyko.

Šlapimo pūslės vėžio stadijos

0 stadija

Šioje stadijoje aptinkamas auglys dar neišplitęs gilyn – navikas auga tik pūslės gleivinėje. Skiriamos dvi formos: neinvazinis papiliarinis karcinoma (ilgi, ploni dariniai pūslės viduje) ir karcinoma in situ (plokščias, dažnai agresyvus navikas). Po operacijos, kuomet navikas pašalinamas per šlaplę, gydymas dažnai papildomas imunoterapija ar chemoterapija, laikant tirpalą pūslėje (vadinama intravezikaline terapija). Jei efektas nepakankamas, galima skirti gydymą genų terapija.

I stadija

Navikas jau įaugęs į gilesnius pūslės audinius, bet dar nepasiekęs raumenų sluoksnio. Tai vadinama neinvaziniu raumenų sluoksnio vėžiu. Dažniausiai gydoma chirurgiškai pašalinant naviką per šlaplę. Pooperacinė chemoterapija arba imunoterapija padeda sumažinti atkryčio riziką. Kai kuriais atvejais taikoma platesnė operacija – visiškas pūslės pašalinimas, ypač kai naviko daug ar jis greitai auga.

II stadija

Šioje stadijoje vėžys jau pažeidė pūslės raumeninį sluoksnį. Raumeninį sluoksnį įsiskverbęs navikas turi didesnę tikimybę plisti į kitus audinius ar organus. Paprastai taikomos chirurginės operacijos (visa ar dalinė pūslės šalinimo operacija), dažnai ją lydi chemoterapija ar išorinė spindulinė terapija. Kartais chemoterapija skiriama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviką.

III stadija

Šio stadijos metu navikas jau įsiskverbė į aplinkinius organus arba limfinius mazgus dubens srityje. Skiriami du porūšiai: IIIA (navikas pasiekė aplink pūslę esančius riebalus ar lytinius organus, bet ne visus limfmazgius) ir IIIB (navikas išplitęs į kelis tolesnius limfmazgius). Tokiu atveju dažnai tenka derinti chirurginį gydymą su chemoterapija bei radioterapija.

IV stadija

Pažengusi vėžio stadija, kai navikas jau išplitęs į pilvo sieną ar kitus organus, tokius kaip kepenys, kaulai ar plaučiai. Gydymas dažnai būna kompleksinis: derinama chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija ir, kai įmanoma, chirurgija. Deja, šiame etape ligos prognozė dažniausiai yra daug prastesnė, ypač nustačius tolimesnes metastazes.

Kaip gali keistis šlapimo pūslės vėžio eiga?

Jei šlapimo pūslės vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje (0 arba I), gydytojų pastangomis dažnai pavyksta jo neleist plisti, o pacientai gali ilgai išlikti sveiki. Vis dėlto, jei liga aptinkama vėliau, tikėtina, kad navikas plėsis į raumenis, pilvo ar dubens sritį ar net išplis per limfmazgius. Dar labiau išplitęs vėžys kartais išplinta į tolimus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys ar kaulai.

Kiek dažnas ir pavojingas yra šlapimo pūslės vėžys?

Pasauliniu mastu šlapimo pūslės vėžys patenka į dažniausių vėžių sąrašą. Liga dažniau diagnozuojama vyrams, tačiau ja serga ir moterys. Daugeliu atvejų ligą pavyksta kontroliuoti ilgą laiką – vidutinė penkerių metų išgyvenamumo prognozė siekia apie 77% ir nuolat gerėja dėl tobulėjančių gydymo metodų.

Santrauka

Šlapimo pūslės vėžio diagnozė apima tiek stadijos (pagal išplitimą), tiek ląstelių grado (pagal pakitimų laipsnį) nustatymą. Šie duomenys padeda pasirinkti optimalų gydymą ir leidžia įvertinti ligos eigą. Dalis navikų sunaikinami ir vėliau nesugrįžta, tačiau didesnės stadijos ligos reikalauja sudėtingesnio gydymo – chirurgijos, chemoterapijos, imunoterapijos ar radioterapijos. Ankstyva diagnostika ir šiuolaikinis gydymas leidžia pasiekti gerų rezultatų net sudėtingesniais atvejais.