Lėtinės limfocitinės leukemijos priežastys ir rizikos veiksniai

Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) yra kraujo vėžys, kuris vystosi kaulų čiulpuose iš baltųjų kraujo kūnelių – limfocitų. Nors mokslininkai tiksliai nežino, kodėl ši liga atsiranda, pastebėta, kad tam įtakos turi genetiniai pokyčiai bei įvairūs rizikos veiksniai, pavyzdžiui, amžius ar sąlytis su tam tikromis cheminėmis medžiagomis.

Dažniausios priežastys

Limfocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, kurie susidaro kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių. Susiformavę jie patenka į limfinę sistemą ir padeda kovoti su įvairiais užkratų sukėlėjais – bakterijomis, virusais ir kitais mikroorganizmais.

Kai limfocitų gamyboje įvyksta genetinės mutacijos, jie pradeda daugintis nekontroliuojamai. Tokie pakitę limfocitai tampa nebeveiksmingi apsaugai nuo infekcijų ir išstumia sveikas kaulų čiulpų ląsteles. Dėl to sutrinka eritrocitų ir trombocitų gamyba – pasireiškia kraujavimas, dėmės ant odos, dažnos infekcijos.

Simptomai

Dėl to, kad ši lėtinė liga vystosi pamažu, kai kuriems žmonėms simptomai gali išryškėti tik vėliau arba būti lengvi ir nespecifiniai. Dažniausi simptomai:

• Pakilusi kūno temperatūra
• Nepaaiškinamas svorio kritimas
• Prakaitavimas naktį
• Padidėję limfmazgiai
• Lengvas mėlynių atsiradimas
• Kraujavimas
• Dažnos infekcijos
• Pilvo pabrinkimas

Rizikos veiksniai

Nors LLL dažniausiai susijusi su genetinėmis mutacijomis, pastebėti ir išoriniai rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti:

• Amžius virš 50 metų – didžioji dauguma susirgusių yra vyresni nei penkiasdešimties.
• Kontaktas su tam tikrais cheminiais junginiais – pavyzdžiui, herbicidais, kuriose yra dioksino, ar radonu.
• Šeimos narių susirgimai – turint artimą giminaitį, sergantį LLL, rizika išauga maždaug dvigubai.
• Vyrų lytis – vyrai serga šia liga dažniau nei moterys.
• Baltosios rasės asmenys – ši liga dažnesnė baltaodžiams.

Vertėtų atminti, kad net jei turite vieną ar net kelis rizikos veiksnius, tai dar nereiškia, kad tikrai susirgsite. Tai tik padidina tikimybę, bet nėra lemiantis veiksnys.

Genetinio polinkio vaidmuo

Nors paveldimos LLL formos itin retos, pagrindinis vaidmuo ligos raidoje tenka ne paveldėtiems, o įgytiems genetiniams pokyčiams. Dažniausiai pasitaiko chromosomų pažeidimai – pavyzdžiui, 13-os, 11-os ar 17-os chromosomų delecijos. Visgi tikslios priežastys, kodėl šios mutacijos atsiranda, vis dar nėra aiškios.

Tyrimai leidžia manyti, jog kai kurių limfocitų nekontroliuoja virusai ar kitos svetimos medžiagos, dėl to jie pradeda daugintis be kontrolės. Kodėl taip nutinka, mokslininkai dar tik aiškinasi.

Gyvensenos veiksniai

Kai kurių riziką didinančių veiksnių galime išvengti. Pavyzdžiui, radono koncentraciją namuose galima pasitikrinti ir prireikus atlikti sandarinimo darbus. Vengiant herbicidų ir cheminių medžiagų, kurių sudėtyje yra dioksino, taip pat galima sumažinti riziką. Vis dėlto, dauguma gyvensenos veiksnių tiesioginės įtakos LLL atsiradimui neturi.

Santrauka

Lėtinė limfocitinė leukemija išsivysto dėl mutacijų kaulų čiulpuose esančiose ląstelėse, kurios gamina limfocitus. Šie pasikeitimai lemia nenormalią limfocitų dauginimąsi, tačiau kodėl tokios mutacijos prasideda, iki šiol nėra žinoma. Nustatyti rizikos veiksniai – amžius, lytis, kontaktas su cheminėmis medžiagomis ar paveldimumas. Kol kas nėra būdo visiškai išvengti šios ligos, tačiau žinios apie rizikos veiksnius gali būti naudingos stebint savo sveikatą ar renkantis prevencijos būdus.