Mielinės infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai

Mielių infekcijos, dar vadinamos kandidozėmis, daugiausia sukelia Candida grybelis. Paprastai šis grybelis egzistuoja natūraliai moters makštyje kartu su „gerosiomis“ bakterijomis nesukeldamas jokių nemalonių simptomų. Tačiau kai sutrinka natūrali makšties terpė – pavyzdžiui, pakinta pH arba atsiranda bakterijų pusiausvyros sutrikimų – Candida gali imti sparčiai daugintis ir tuomet išsivysto grybelinė infekcija.

Dažniausios priežastys

Mielių infekcijos atsiranda dėl įvairių veiksnių, ir dažnai kelios priežastys gali veikti iš karto. Viena pagrindinių – natūralių makšties bakterijų sumažėjimas. Įprastai makštyje gyvenantys laktobacilai palaiko šios zonos rūgštingumą ir neleidžia vystytis grybeliui. Tačiau pavartojus antibiotikų šios naudingos bakterijos ima nykti, tad Candida įgyja pranašumą ir sparčiai dauginasi.

Padidėjęs estrogeno kiekis organizme taip pat skatina mielių infekcijų dažnį. Didesnė rizika pastebima nėštumo metu, vartojant stiprius hormoninius kontraceptikus arba po hormoninės terapijos.

Imuninės sistemos susilpnėjimas – nesvarbu, ar dėl vaistų (pavyzdžiui, gydantis nuo vėžio ar vartojant kortikosteroidų), ar dėl kitų sąlygų – mažina organizmo apsaugą nuo grybelio įsiveisimo. Taip pat kandidos infekcija dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems cukrinį diabetą.

Diabetas ir mielių infekcija

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje reiškia, kad makšties išskyrose atsiranda daugiau gliukozės, kuri yra Candida grybelio maisto šaltinis. Dėl šios priežasties infekcijos gali kartotis, o gydymas užsitęsti. Neretas atvejis, kai mielių infekcija signalizuoja apie blogai kontroliuojamą cukrinį diabetą arba kitą infekciją organizme. Be to, diabetas – bet kokiu pavidalu – sutrikdo organizmo gebėjimą apsiginti nuo infekcijų.

Kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems 2 tipo diabetu ir vartojantiems SGLT-2 inhibitorius (vaistus, skatinančius gliukozės pasišalinimą per šlapimą), genitalijų grybelinės infekcijos gali pasireikšti dažniau.

Rizika dėl vėžio gydymo

Grybelinės infekcijos ištinka ir onkologinius ligonius. Chemoterapija, spindulinis gydymas bei steroidiniai vaistai mažina baltųjų kraujo kūnelių kiekį ir silpnina imunitetą. Taip sukuriamos palankios sąlygos Candida per daug išvešėti. Dažnai onkologiniams pacientams taikomas didelio stiprumo antibiotikų kursas, kuris papildomai išbalansuoja natūralią mikroflorą.

Mielių infekcijos ir lytinis gyvenimas

Nors mielių infekcija nėra laikoma lytiškai plintančia liga, grybelis gali būti perduodamas intymių santykių metu. Ypatingai jei partneris turi grybelių pažeistą varpą arba burnos gleivinę. Prezervatyvai ar apsauginės dantų plėvelės padeda sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Be to, lytinių santykių metu atsiradęs makšties dirginimas gali dar labiau paveikti pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas grybeliui daugintis.

Vyrams, kurių partnerė serga mieliagrybiu, gali atsirasti bėrimas ant varpos galvutės – ypač jei vyras serga cukriniu diabetu. Tokiais atvejais būtina gydytojo konsultacija ir tinkamas gydymas.

Kiti gyvenimo būdo rizikos veiksniai

Tam tikri gyvenimo įpročiai gali didinti mielių infekcijos tikimybę. Norint sumažinti riziką, verta imtis šių prevencinių žingsnių:

• Rinktis apatinius iš natūralių medžiagų (pvz., su medvilniniu įsiuvu), vengti sintetinių audinių.
• Nešiojant laisvesnius sijonus ar kelnes, mažiau prakaituojama – sumažėja šilumos ir drėgmės, kurios palankios grybeliui.
• Vengti ilgai dėvėti drėgnus drabužius – persirenkite iškart po sporto ar maudynių.
• Keisti tamponus, įklotus, paketus kiek galima dažniau.
• Nenaudokite makšties plovimų ar kvapnių higienos priemonių, nes jos naikina naudingas bakterijas bei keičia makšties terpę.
• Po tuštinimosi visada valytis kryptimi nuo priekio į galą.
• Intymių santykių metu naudoti lubrikantus ir apsaugos priemones, jei norite sumažinti riziką apsikeisti grybeliais su partneriu.
• Venkite ilgų karštų vonių ir sūkurinių vonių – jos skatina drėgmę ir šilumą intymioje zonoje.
• Jei sergate diabetu, nuolat stebėkite ir kontroliuokite gliukozės lygį.

Vartojant vaistus nuo grybelio, ypač sergant diabetu, svarbu laikytis viso paskirto gydymo kurso. Nenutraukite vaistų ankščiau laiko net jei simptomai išnyksta, nes infekcija gali pasikartoti ir būti dar atsparesnė.

Kodėl atsiranda mielių infekcija?

Pagrindinis mielių infekcijų kaltininkas yra grybelis Candida. Dažniausiai pasitaiko Candida albicans rūšis, tačiau retais atvejais infekciją gali sukelti ir kitos Candida rūšys – ypač nusilpus imunitetui.

Kas didina mielių infekcijų riziką?

Dažniausiai Candida albicans gyvena žmogaus organizme nepastebėta, bet susilpnėjus imuninei sistemai ar pasikeitus makšties mikroaplinkai, ji plinta aktyviau. Pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Antibiotikų vartojimas
• Gydymas chemoterapija
• Imuninės sistemos silpnėjimas
• Hormoninė kontracepcija
• Blogai valdomas diabetas
• Nėštumas

Ar mielių infekcija gali būti perduodama lytiniu keliu?

Nors grybelių sukeliama infekcija nelaikoma grynai lytiškai plintančia liga, ji vis tiek gali būti perduodama tarp lytinių partnerių, jei vienas iš jų turi aktyvią mielių infekciją ar burnos grybelį. Apsaugos priemonės per intymius santykius padeda išvengti užsikrėtimo.

Ar bloga higiena lemia grybelines infekcijas?

Pati genitalijų higiena nėra tiesioginis rizikos veiksnys, tačiau kartu su dažnais lytiniais santykiais bloga higiena gali paskatinti grybelio perdavimą tarp partnerių.

Kas didina grybelinės infekcijos riziką vyrams?

Nepipjaustyta varpa – didelis rizikos veiksnys, nes po apyvarpe kaupiasi drėgmė ir sukuriamos puikios sąlygos Candida grybeliui daugintis. Papildomą riziką kelia nepakankama lytinių organų higiena bei nutukimas.