Viskas, ką reikia žinoti apie juostinę pūslelinę

Juostinė pūslelinė – tai skausmingas bėrimas su pūslelėmis, kuris atsiranda dėl vėjaraupių viruso, likusio organizme po seniau persirgtų vėjaraupių, aktyvavimosi. Dažniausiai juostinė pūslelinė pasitaiko vyresniame amžiuje, bet gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei nusilpusi imuninė sistema.

Simptomų vystymasis ir stadijos

Prieš pasirodant bėrimui, dažnai juntami neįprasti jutimai vienoje kūno ar veido pusėje – dažniausiai deginantis, dilgčiojantis ar niežtintis pojūtis. Šie požymiai paprastai pasireiškia kelias dienas prieš realų bėrimą. Taip pat gali atsirasti gripo simptomų: karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas, raumenų skausmai, galvos skausmai, jautrumas šviesai ir pykinimas.

Vėliau odoje formuojasi skausmingos pūslelės, kurios ypač dažnos ant krūtinės, pilvo ar nugaros, bet gali išberti ir kitas sritis. Bėrimas dažniausiai driekiasi juostos pavidalu – taip virusas plinta palei vieną nervą, šaką išeinančią iš stuburo. Per kelias dienas pūslelės plyšta ir virsta žaizdelėmis, kurios per savaitę ar dvi apsitraukia šašais. Daugumai žmonių bėrimas visiškai išnyksta per keturias savaites, nors kai kada gali likti randų ar odos spalvos pokyčių.

Galimos komplikacijos

Juostinės pūslelinės komplikacijos dažnesnės senatvėje ar nusilpus imunitetui. Viena dažniausių vėlyvųjų komplikacijų – poherpetinė neuralgija, pasireiškianti ilgai trunkančiu deginančiu ar šoku primenančiu skausmu bėrimo vietoje. Su šia būkle susiduria apie penktadalis sergančiųjų.

• Bakterinės infekcijos gali išsivystyti dėl odos pažeidimų, pavyzdžiui, pernelyg kasant pūsleles.
• Jei pažeidžiama akis, gresia regėjimo sutrikimai.
• Retais atvejais juostinė pūslelinė gali išplisti (paveikti keletą nervų sričių), primindama vėjaraupius. Taip pat kartais pasitaiko vadinamoji vidinė juostinė pūslelinė be odos bėrimo, pasireiškianti tik nerviniu skausmu.
• Ramsay Hunt sindromas gali pažeisti veido nervą, sukelti veido raumenų silpnumą, stiprų ausies skausmą bei bėrimą ausies ar burnos srityse.
• Labai retais atvejais komplikacijos paliečia vidaus organus, gali išsivystyti plaučių uždegimas, smegenų ar kepenų uždegimas.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Persirgus vėjaraupiais, šį virusą imuninė sistema sulaiko nervinėse ląstelėse, kur jis ilgai išbūna ramybės būsenoje. Tačiau tam tikrose situacijose – ypač sumažėjus organizmo apsauginei funkcijai – virusas gali vėl pagyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę toje odos vietoje, kurią pasiekia pažeistas nervas.

• Riziką ženkliai didina amžius, ypač vyresniems nei 50 metų.
• Imunitetą silpninančios ligos, pvz., onkologinės, cukrinis diabetas, autoimuniniai susirgimai.
• Gydymas imunitetą mažinančiais vaistais, pavyzdžiui, chemoterapija, steroidais ar po organų transplantacijų taikoma imunospresija.
• Patiriamas fizinis ar emocinis stresas, šeiminė ligos istorija taip pat gali turėti įtakos, nors šias sąsajas dar tyrinėja mokslininkai.

Imuniniai T-limfocitai padeda laikyti virusą „prislopintą“, bet jų sumažėjimas dėl amžiaus ar ligų leidžia virusui atsinaujinti. Juostinė pūslelinė gali pasikartoti, nors tai nėra labai dažna – šiek tiek dažnesni pakartotinio susirgimo atvejai vyresniems arba imuniteto nusilpusiems žmonėms.

Ar juostinė pūslelinė užkrečiama?

Juostinės pūslelinės tiesiogiai užsikrėsti negalima – ši liga „pažadina“ tik savo laikytą virusą. Tačiau tie, kurie nesirgo vėjaraupiais ar negavo vakcinos, per kontaktą su pūslelių turiniu gali susirgti vėjaraupiais (bet ne juostine pūsleline). Virusas plinta tik per atvirus bėrimo skysčius, todėl užkratas galimas tik per tiesioginį kontaktą su pūslelėmis. Kol bėrimas neužgyja ir neatsiranda šašai, reikia saugotis perdavimo kitiems.

Kaip nustatoma liga

Juostinė pūslelinė dažniausiai atpažįstama pagal specifinį bėrimą – jis paprastai būna vienoje kūno pusėje, palei vieną nervą. Jei simptomai neįprasti, bėrimas labai išplitęs ar visai nėra, gydytojas gali rekomenduoti laboratorinius tyrimus – polimerazės grandininę reakciją (PGR) iš bėrimo skysčio ar šašo. Retais atvejais gali būti imami kraujo arba seilių mėginiai, nors jie gali būti mažiau tikslūs.

Tokie testai padeda atskirti juostinę pūslelinę nuo kitų odos ligų, kaip paprastosios pūslelinės ar kontaktinio dermatito.

Juostinės pūslelinės gydymas

Ligos gydymas remiasi antivirusiniais vaistais ir skausmą mažinančiomis priemonėmis. Antivirusiniai vaistai (valacikloviras, famcikloviras arba acikloviras) padeda greičiau išgyti, sumažina skausmą ir sumažina komplikacijų riziką. Geriausias efektas pasiekiamas, jei gydymas pradedamas per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo pradžios.

Kai skausmas stiprus, gali būti skiriami įprasti vaistai nuo skausmo – paracetamolis, ibuprofenas. Esant dideliam diskomfortui, trumpam gali būti paskirti stipresni vaistai. Specialių atvejų metu skiriami papildomi medikamentai: kortikosteroidai (akims ar Ramsay Hunt sindromui), antibiotikai, jei prasideda odos infekcija, ar specifiniai medikamentai nuo nervinio skausmo, jei išsivysto poherpetinė neuralgija.

Pagalbinės priemonės namuose – tai švelnus vėsios servetėlės uždėjimas ant bėrimo, kalamino losjonas ar avižinių dribsnių vonios, kurios mažina niežulį. Svarbu kruopščiai nusausinti odą po procedūrų ir vengti pūslelių braižymo.

Profilaktika ir skiepai

Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo juostinės pūslelinės ir pavojingiausios komplikacijos – poherpetinės neuralgijos – yra skiepai. Vyresniems nei 50 metų amžiaus ir asmenims silpnesniu imunitetu rekomenduojama pasiskiepyti dviem dozėmis. Net ir persirgus liga ar turėjus senesnį kitokį skiepą, apsauga su šiuolaikišku vakcina yra naudinga.

Nerekomenduojama skiepytis, jei liga yra paūmėjusi arba laukiamasi, taip pat – jei yra buvusi sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos ar jos sudedamųjų medžiagų. Po vakcinacijos galimas laikinas rankos skausmingumas, paraudimas ar patinimas, nuovargis, kūno skausmai, karščiavimas ar galvos skausmas, tačiau šie pojūčiai greitai praeina.

Perspektyvos

Nors juostinė pūslelinė sukelia stiprų skausmą ir diskomfortą, bėrimas dažniausiai praeina per keletą savaičių ir retai pasikartoja. Pastebėjus ligos simptomus, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju – kuo greičiau pradėtas antivirusinis gydymas, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Jei gydant vis tiek išlieka stiprus skausmas ar įtariamos komplikacijos, būtina kreiptis į medikus – yra įvairių galimų sprendimų, kurie gali pagerinti sveikimą ir savijautą. Pastebėjus bėrimo paraudimą ar patinimą – tai gali būti infekcijos požymis, kuriam reikalinga speciali priežiūra.